Pakruojo rajono savivaldybė,
Kęstučio g. 4, LT-83152 Pakruojis
Juridinių asmenų registras,
Įstaigos kodas 111102598,
Tel./faks. (8 421) 69 090,
el. paštas savivaldybe@pakruojis.lt
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
31010203040506
07080910111213
14151617181920
21222324252627
28293001020304
Rugsėjis
    2020     
ŠVIESIOS ATMINTIES ANICETUI KISIELIUI –100 VALIO!Spausdinimo versija

Biografija

  2020 m. liepos 23 d. sukanka 100 metų, kai Leliūnų parapijoje (dab. Utenos r.) gimė ilgametis Rozalimo Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčios kunigas Anicetas Kisielius. 

  Anicetas augo penkių vaikų šeimoje su dviem broliais ir dviem seserimis. Baigė Leliūnų (Utenos raj.) pradžios mokyklą, 1938 m. – Utenos vidurinę mokyklą. Mokykliniais metais buvo ateitininkas. 1938-1945 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1945 m. sausio 14 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo pašventintas kunigu.  Vikaravo  Salake, Skapiškyje, Pasvalyje, Saločiuose, Dusetose, administravo Anykščių, Aleksandravėlės, Spirakių, Suosto parapijas. 1960-1965 m. - Antazavės, Biržų, Pasvalio parapijų klebonas. Po beveik du dešimtmečius trukusio kilnojimosi iš vienos parapijos į kitą, 1966-aisiais paskirtas Rozalimo  parapijos klebonu. 1980-1984 metais ėjo ir Šeduvos dekanato dekano pareigas. Kurį laiką aptarnavo be kunigo likusią Klovainių parapiją. 2007 metais dėl silpnos sveikatos paskirtas Rozalimo parapijos altaristu ir juo liko iki gyvenimo pabaigos.

  Mirė 2012 m. vasario 19 d. Rozalime. Palaidotas Rozalimo Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčios šventoriuje.

Ko į biografiją nesudėsi...

  Šviesios atminties dvasininką prisimena ne tik rozalimiečiai: mat pas geraširdį ir optimizmu trykštantį kleboną mielai plūsdavo žmonės iš visų Pakruojo rajono (ir ne tik) kampelių. Keturiasdešimt čia ištarnautų metų kasdien dalinant meilę ir šilumą paliko tokį gilų pėdsaką jį pažinojusių širdyse, kokio neįmanoma sutalpinti standartinėse biografijos eilutėse.

  Visų atmintyje A. Kisielius išliko kaip itin komunikabilus, maloniai bendraujantis, nuolat geros nuotaikos dvasininkas, pasižymėjęs tolerancija ir erudicija. Jis rasdavo kalbą su ateistu ir tikinčiu, su turtuoliu ir vargšu, su vaiku ir seneliu. Per  Rozalime praleistus dešimtmečius klebonas bendravo su šimtais žmonių, žinojo jų vardus ir rūpesčius. Barti nemėgo. Jeigu ką turėdavo pasakyti – pasakydavo į ausį. Sutikdavo ir išlydėdavo svečią ištardamas savo mėgstamiausią – „Valio!“

  Rozalimo bendruomenė meiliai TĖVELIU vadinamą dvasininką 2009 m.  titulavo Tūkstantmečio rozalimiečiu, Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2010 m. minint garbaus klebono 90-metį už nuolatos propaguojamą gėrį, toleranciją, humanistines ir žmogaus būties prasmės vertybes bei dovanojamą širdies šilumą suteikė kunigui Anicetui Kisieliui Pakruojo rajono garbės piliečio vardą.

Atminimo įamžinimas

  Artėjant  šimtmečiui, Atminimo ir istorinių datų įamžinimo komisija (pirmininkas – meras Saulius Margis) kartu su dvasininkų ir Rozalimo bendruomene atnaujino diskusijas dėl Aniceto Kisieliaus atminimo įamžinimo Rozalime. Sutarta atminimo renginį organizuoti liepos 23 d. Rozalimo Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčioje, o rugsėjo 13 d. Švč. Mergelės Marijos Vardo titulinių atlaidų metu miestelyje pristatyti medinę kompoziciją ir atminimo stendą, skirtą šviesios atminties dvasininkui.

  Tad visus, kurių atmintyje ir širdyje dar gyvas garbaus kunigo Aniceto Kisieliaus atminimas,

liepos 23 d. (ketvirtadienį) 17 val.  kviečiame į Rozalimą kartu paminėti šimtmečio sukaktį.

Programoje:

17 val. Rozalimo Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčioje – parodos, skirtos kun. Aniceto Kisieliaus atminimui, atidarymas.
18 val.  iškilmingas Šv. Mišias aukos JE Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Po mišių – agapė šventoriuje (vaišės suneštinės).

Kol atmintis dar gyva...

  ...  Dabar Tėveliuko nebėra, likęs tik jo kapas Rozalimo bažnyčios šventoriuje. Likusi tuščia ir nykstanti jo giedros dvasios kadaise pripildyta senoji klebonija... Liko jo buvimo dvelksmas... Tėveliukas A.Kisielius buvo tikrai skaidrios sielos žmogus. Jis visada stengdavosi pastebėti ir pasidžiaugti, kas žmoguje šviesiausia ir kilniausia. Sakyčiau, jis pats buvo dvasiškai orus, bet be puikybės, ar kaip jis vadindavo be „fanaberijos“ priemaišų. Išlikdamas kunigiškai orus, Tėveliukas žmonių tarpe buvo kompanijos žmogus, „nepasikėlęs“. Su juo bendraujant buvo lengva, paprasta ir gera. Iš jo sklido šviesa. Dabar žinau, kokia tai šviesa. Tai Jėzaus Evangelijos šviesa.  Ne rūstaus Jėzaus, kaip mes klaidingai vaizduojamės, bet supratingo, atlaidaus, guodžiančio, prikeliančio oriai gyventi Jėzaus Širdies šviesa. Ji šildo ir gaivina.  ...Prisimenu, kaip nuo mažų dienų mane kartais vargindavo ilgi klebono pamokslai. Bet štai ilgas jo gyvenimo pamokslas, be žodžių gyventas ir skleistas, nevargina. Gera jį vėl ir vėl prisiminti, sugrįžti, pačiam pasitikrinti, lyg gaivaus vandens troškulyje atsigerti. Manau, jog tokie žmonės kaip Tėveliukas veda link dangaus ir patys yra jo verti. Ačiū Dievui už Tėveliuką Anicetą.

 

Kun. Albertas Kasperavičius, kilęs iš Rozalimo parapijos, Pandėlio, Skapiškio ir Panemunio parapijų klebonas

Parengė Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyrius


 Danutės Svetikienės ir Aniceto Kisieliaus artimųjų archyvo nuotraukos

 

Facebook
Atgal