Pakruojo rajono savivaldybė,
Kęstučio g. 4, LT-83152 Pakruojis
Juridinių asmenų registras,
Įstaigos kodas 111102598,
Tel./faks. (8 421) 69 090,
el. paštas savivaldybe@pakruojis.lt
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
30310102030405
06070809101112
13141516171819
20212223242526
27282930010203
Balandis
    2020     
Tobulėti, vadinasi, keistis...Spausdinimo versija

Pakruojo rajono pokyčio projektas orientuotas į mokytojų kompetencijų tobulinimą tam, kad gerėtų mokinių pasiekimai. Projekto tema – „Sąlygų mokytojo profesiniam augimui sudarymas“. Projekto savivaldybių kuratorė Skaidra Kriukienė yra sakiusi, kad Pakruojyje pokyčio projektu apimamos ir kitos su švietimu susijusios suinteresuotosios šalys – mokyklų vadovai, švietimo centro darbuotojai, savivaldybės atstovai.

Pokyčio projektu siekiama parengti profesinio mokytojų augimo modelius mokyklose ir bendrą savivaldybės modelį „Sąlygų mokytojo profesiniam augimui sudarymas“.

„Lyderių laikas 3“ kalbina Pakruojo rajono kūrybinės komandos vadovę, Švietimo skyriaus vyriausiąją specialistę Gražiną Plungienę.

Rajono švietimo bendruomenės forumas „Sąlygų mokytojų profesiniam augimui sudarymas“ vertinamas kaip svarbus ir naujas didelės pedagogų bendruomenės sutelkimo būdas...
Šį renginį moderavo kūrybinės komandos konsultantė Natalija Kaunickienė. Visi mokytojai dirbo darbo grupėse, turėjo galimybę diskutuoti iš anksto parengtais klausimais: kokie susitarimai padėtų mokytojo profesiniam augimui, kokia pamoka skatina vaiko pažangą, kokios mokytojo kompetencijos svarbiausios ir kt. Grupių darbą moderavo kūrybinės komandos narės. Grupėse dalyvavo įvairių mokyklų pedagogai, dauguma drąsiai siūlė idėjas. Pristatymų metu mokytojai pabrėžė, kad svarbiausia yra dėmesys ir pasitikėjimas mokytoju, kompetentingas, išklausantis vadovas, gera mokytojo savijauta mokykloje, komandinis darbas. Buvo pateikta ir įdomesnių pasiūlymų – arbata su direktore, mokytojų kūrybinės stovyklos, iniciatyva „Padėk mokytojui“. Išsakytos mintys mums padėjo sėkmingiau priimti sprendimus dėl tolesnių pokyčio projekto veiklų. Šis renginys sustiprino tarpusavio ryšius, paskatino profesinį kalbėjimąsi.

Įgyvendindami projektą mokyklų vadovai ir mokytojai privalo rasti daugiau laiko būti drauge. Mokytojai daugiau laiko skiria savo profesinėms kompetencijoms įsivertinti, pasimokyti vienas iš kito. Pagaliau turime nulipti nuo pjedestalo...

Galbūt kam nors labiau sekasi, iš jo būtų galima pasimokyti, o kai ką gal pačiam pasiūlyti kolegai.

Įgyvendinant pokyčio projektą buvo atliktas profesinio kapitalo tyrimas Pakruojo rajono savivaldybės ugdymo įstaigose. Ką tyrimas atskleidė?
Profesinio kapitalo tyrime dalyvavo visos savivaldybės švietimo įstaigos, Švietimo skyriaus, Švietimo centro ir pedagoginės psichologinės tarnybos darbuotojai. Rezultatus pristatė tyrėja dr. Jūratė Valuckienė. Tyrimo rezultatai buvo aptarti mokyklose, įžvalgomis pasidalinta ir kūrybinės komandos konsultacijos metu.

Tyrime išryškėjo tobulintini dalykai: mokytojai mano, kad negali pagerinti mokinių rezultatų, jaučiasi nelabai patogiai, kai jų darbą stebi kolegos, vyrauja tradicinės pamokos. Tad pamokos tobulinimas turėtų tapti prioritetu. Vadovai mažai stebi pamokas. Vadovų manymu, jiems reikia daugiau teisinės ir finansinės pagalbos. Vyrauja mokytojų atsakymai „Iš dalies sutinku“ (ar tai abejojimas, nepasitikėjimas, nežinojimas, ką atsakyti, ar laviravimas siekiant neprisiimti atsakomybės?). Vienos mūsų savivaldybės mokyklos turi kolegialaus bendradarbiavimo, vadovų įsitraukimo patirties, kitos teigia, kad to trūksta. Mes manome, kad savivaldybės mokyklos galėtų keistis patirtimi. Atsakymuose vyrauja mokytojų noras tobulėti, nuostatos mokytis, siekti pažangos. Labai svarbu mokyklų vadovams sudaryti sąlygas vidinei tinklaveikai mokyklose, nes vieni iš kitų mokytojai mokytis nori. Svarbu mąstyti apie paskatas ir galimybes.

Ugdymo planas skatina ieškoti integruoto mokymo, mokytojų bendradarbiavimo galimybių. Mokytojai turi kalbėtis vieni su kitais apie savo darbą, praktiką, dalintis patirtimi, kartu spręsti problemas, kurti vidines sąveikas (pamokų stebėjimas, aptarimai, bendras planavimas, tinklaveika). Mūsų projekte numatomas pamokų stebėjimas ir refleksijos, stažuotės savivaldybės mokyklose, aptarimai, ką mokytojas galėtų panaudoti savo pamokoje. Taip mezgasi partneriški santykiai, mokyklos gali mokytis vienos iš kitų.

Kokios ir kieno pagalbos, Jūsų manymu, labiausiai trūksta pedagogams?
Didžiausias mūsų siekis – ugdymo proceso kokybės tobulinimas per bendrakūrą, bendradarbiavimą, bendruomenės narių įtraukimą. Mokytojai geriausiai mokosi kalbėdami apie pamoką. Šiame kontekste vadovams svarbiausia – kurti santykius, plėtoti socialinį kapitalą, skatinant mokytis vieniems iš kitų. Kvalifikacijos kėlimas įveiklinamas per pasidalinimą ir pasidžiaugimą vienų kitais. Projekte, kuriant modelį, stiprinamas mokytojų profesionalumas, auginamos galios. Tam labai svarbus direktoriaus požiūris į pažangą, mokinių pasiekimų gerinimą, vertybinės nuostatos mąstant apie bendradarbiauti skatinančių veiklų organizavimą. Po truputį įgalinamas administracijos palaikymas kiekvienoje veikloje, atsiranda bendrų veiklų, dalinamasi įžvalgomis apie stebėtas pamokas, keičiamasi priemonėmis, idėjomis.

Kaip jau minėjau, profesinio kapitalo tyrimas atskleidė, kad labiausiai reikia administracijos palaikymo visose mokytojo veiklose, dalinimosi informacija, profesinio kalbėjimosi. Žinoma, klasėje reikalinga mokytojo padėjėjo pagalba, norint realiai individualizuoti mokymąsi. Klasėse mokosi įvairių gebėjimų mokiniai, mokytojas nėra pajėgus efektyviai paskirstyti pamokos laiką visų lygių mokiniams. Tai yra visos šalies problema. Pagal išorinio vertinimo duomenis, individualizavimas ir diferencijavimas yra tobulintina sritis beveik visose mokyklose.

Kokia praktinė tiriamoji veikla buvo atlikta Pakruojo „Žemynos“ pagrindinėje mokykloje? Kaip ji siejasi su pasirengimu įgyvendinti pokyčio projektą?
Pasak Pakruojo „Žemynos“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos Aidos Stakutienės, praktinę tiriamąją veiklą organizuoja ir koordinuoja mokykloje sudaryta darbo grupė. Mokytojai parengia savo dalyko programą pasirinkta tema (pavyzdžiui, „Pakruojo dvaro praeitis ir dabartis“, „Pakruojo miesto oro ir Kruojos upės vandens užterštumo nustatymas“, „Pasaulį vaizduojuosi kaip didelę simfoniją“ ir pan.). Mokiniai rašo trumpą motyvacinį laišką ir pasirenka programą. Grupė – nuo 5 iki 14 mokinių.

Praktinė tiriamoji veikla vyksta tris dienas iš eilės paskutinę mokslo metų savaitę. Tomis dienomis skambučių nėra. Darbo laiką, vietą, metodus mokytojai kartu su mokiniais renkasi patys. Vienos veiklos vyksta mokyklos erdvėse, kitos Pakruojo mieste, dar kitos išsiplečia ir po Lietuvą. Į veiklas pagal temas įtraukiami mokinių tėvai, įvairių profesijų Pakruojo krašto žmonės. Veiklų metu kiekvieną dieną mokiniai pildo dienoraštį. Jis skirtas mokytojams – įvertinti veiklos svarbumą. Trečios dienos pabaigoje mokiniai ir mokytojai pildo įsivertinimo anketas. Jos skirtos darbo grupei, kuri, atsižvelgdama į siūlymus, tobulina tolesnį praktinės tiriamosios veiklos organizavimą. Ketvirtą dieną vyksta visų veiklų pristatymai. Jų forma – nuo spektaklio, kompozicijos iki paprasto žodinio kalbėjimo. Veiklas pristato tik mokiniai.

Praktinė tiriamoji veikla vertinama įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

Mokytojas rengia savo dalyko veiklos programą. Tai nėra paprasta, nes programa turi apimti ne tik dalyko programinius reikalavimus. Taikomi metodai ir būdai skiriasi nuo pamokoje taikomų. Veikla su tais pačiais mokiniais trunka tris dienas, ji neįrėminta į 45 min. ciklą. Grupėje būna įvairaus amžiaus mokiniai, todėl veiklą reikia diferencijuoti. Ugdymo(si) erdvė – netradicinės aplinkos. Apie visą procesą, rezultatus, emocinę savijautą reflektuojama kiekvieną dieną. Tai skatina mokytojus ieškoti patrauklių, įdomių ir rezultatyvių temų, metodų, erdvių.

Tikimės, kad ši veikla padeda mokytojui profesiškai augti, didėja mokinių mokymosi motyvacija, pasididžiavimas savo mokykla.

Kokie susitarimai padėtų mokytojo profesiniam augimui? Ką numatote rudens konferencijoje „Pokyčiai mano mokykloje“?
Dirbdami su konsultante Natalija Kaunickiene išmokome laikytis priimtų susitarimų, geriau planuoti savo veiklą ir tikslingai reflektuoti. Supratome, kad svarbesnių uždavinių reikia ieškoti neskubant, galbūt jais suabejoti ir paskui ieškoti galimų sprendimo būdų. Susitikimo metu konsultantė skatino ieškoti kompromisų, įsiklausyti į komandos narių mintis, drąsiai išsakyti savo nuomonę. Supratome, kad bendra veikla, pasitikėjimas, partnerystė atneša laukiamą rezultatą.

Konferenciją „Pokyčiai mano mokykloje“ numatome surengti rugpjūčio pabaigoje. Mokyklų komandos diskutuos apie kolegialaus bendradarbiavimo svarbą. Profesinis kalbėjimasis padeda profesiškai augti ir keičia pamokos kokybę. Kalbėsime, kokie susitarimai, pokyčiai mano mokykloje labiausiai daro įtaką mokinių mokymosi pažangai. Mums labai svarbu įtraukti mokytojus į sprendimų priėmimą, kad tie sprendimai taptų jiems svarbūs. Organizuosime ir neformaliąją veiklą pedagogams kartu su edukacine programa Pakruojo dvare. Tai palaiko savivaldybės administracija, tad tikimės finansinės pagalbos.

Ar pasiteisino stažuotės forma – pamokų stebėjimas savivaldybės mokyklose? Regioniniame forume dr. Snieguolė Vaičekauskienė teigė, kad „Pamokų stebėjimas jau šiek tiek atgyvenantis metodas. Man tai asocijuojasi su tam tikrais tradicinės paradigmos elementais. Tu man parodyk, aš išbandysiu ir pasakysiu, gerai tai ar blogai...“
Buvimas kitoje mokykloje, tos mokyklos atmosfera, kultūra, kelių mokytojų pamokų stebėjimas, pasikalbėjimas apie pamoką visada duoda teigiamą rezultatą. Taip vyksta mokytojų profesiniai mainai, refleksijos. Kas man pavyko? Ką aš norėčiau daryti kitaip? Ką galbūt panaudosiu savo pamokoje? Jeigu mokytojas ateina su išankstine nuostata, kad „aš viską žinau“, tai tokiam, manau, labai sunku keistis, išeiti iš komforto zonos. Neabejoju, kad turi įtakos ir mokytojų amžius...

Kurdami pokyčio projekto „Sąlygų mokytojo profesiniam augimui sudarymas“ modelį esame numatę, kad šešios savivaldybės mokyklos pasirengs stažuotėms, o jose dalyvaus po 12 mokytojų. Šiuo metu keturios mokyklos – Pakruojo „Žemynos“, Balsių ir Lygumų pagrindinės mokyklos ir Linkuvos gimnazija – yra pasirengusios visoms veikloms. Pirmoji stažuotė jau vyko „Žemynoje“. Dalyvavo 18 rajono mokyklų mokytojų, Švietimo skyriaus ir Švietimo centro darbuotojai. Septyniolika mokyklos mokytojų sutiko pasidalinti savo patirtimi vedant pamokas. Turėjome galimybę stebėti po keturias įvairių mokytojų pamokas. Apžiūrėjome mokyklos erdves, IT kabinetą ir laboratoriją pradinukams, mokinių savivaldos būstinę ir kabinetą su terapiniais kamuoliais. Rajone turime daug mokytojų, sukaupusių vertingos patirties ir galinčių ja dalintis. Tai patvirtina ir mokinių pasiekimai, nors mūsų rajono socialinis kontekstas yra žemas. Mūsų manymu, mokytojas labiausiai auga tada, kai mokosi kartu su kolegomis, dalinasi patirtimi, ieško veiksmingiausių būdų mokinių pažangai gerinti. Tikime, kad stažuotės yra dar vienas būdas skatinti mokytojų profesinį kalbėjimąsi.

Esate sakiusi, kad psichologo pagalba reikalinga ne tik ugdant elgesio sunkumų turinčius mokinius, bet ir pedagogams. Bet kiek psichologo pagalba reali Pakruojo savivaldybėje?
Galimybę iš dalies turime. Pedagoginė psichologinė tarnyba dirba labai intensyviai. Be vykdomų tyrimų, specialistų komanda nuolat vyksta į mokyklas, konsultuoja mokinius, tėvus ir mokytojus. Gaila, bet ne visose mokyklose yra galimybė turėti psichologo etatą. Tokių specialistų rajone trūksta, juos mielai įdarbintume.

Vienas iš psichologinės pedagoginės tarnybos uždavinių – stiprinti mokyklos, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) gebėjimus ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi sunkumų turinčius asmenis, formuoti teigiamas nuostatas jų atžvilgiu. Tuo tikslu rengiami mokymai, seminarai, individualios ir grupinės konsultacijos.

O kad nuo pedagoginio darbo mokytojas „neperdegtų“, turime galvoti, kaip sustiprinti mokytoją. Psichologiniai seminarai mūsų savivaldybėje turi paklausą, mokytojai mano, kad psichologo pagalba jiems yra reikalinga. Apie rezultatus dar anksti kalbėti, tai būtų mūsų vizija.


Zina Rimgailienė
Projekto „Lyderių laikas 3“ žurnalistė

 

Facebook
Atgal