Pakruojo rajono savivaldybė,
Kęstučio g. 4, LT-83152 Pakruojis
Juridinių asmenų registras,
Įstaigos kodas 111102598,
Tel./faks. (8 421) 69 090,
el. paštas savivaldybe@pakruojis.lt
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
28293031010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
Sausis
    2021     
Pakruojo rajono Garbės piliečiui Broniui Nainiui – 100 metųSpausdinimo versija

2020 m. lapkričio 15 d. sukako 100 metų nuo kraštiečio, Lietuvos antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, JAV lietuvių visuomenės veikėjo, buvusio Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininko, Pakruojo rajono Garbės piliečio Broniaus Nainio (1920-2016) gimimo.

Bronius Nainys gimė nuošaliame Grikpėdžių kaime, Pašvitinio valsčiuje, Liongino ir Onos Nainių šeimoje.

Nainių sodyba (33 ha žemės) buvo įsikūrusi pietiniame Grikpėdžių kaimo gale, buvusio dvaro vietoje. ,,Dvarvietėje, dar prisimenu, stovėjo klėtis, kurios durys buvo sukaltos dar namie nukaltomis vinimis. Grindys buvo kirviu tašytų lentų, kurias mes vadinome blankomis, šiaudinis stogas – labai senas, todėl viršūnę reikėdavo dažnai palopyti.“ (B. Nainys).

Mokytis Bronius Nainys pradėjo būdamas šešerių metų. ,,Nors mano mamytė buvo beraštė, tačiau ji suvokė, kad mokslas yra labai geras dalykas, Todėl iš karto nusprendė savo vaikus leisti į mokslą. Ir leido abu“. (B. Nainys). Per ketverius metus jam teko lankyti Moniūnų, Liesų ir Kūkų mokyklas. Pabaigęs Kūkų mokyklą, baigimo egzaminus laikė Lauksodyje.

1931 m. rudenį pradėjo lankyti Linkuvos gimnaziją. Po mokslų buvo apsisprendęs Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, studijuoti inžineriją-mechaniką. Bet pirmiausia, kad nesitrukdytų studijos, norėjo atitarnauti kariuomenėje, todėl, dar besimokydamas gimnazijoje, pateikė prašymą į Karo mokyklą. Į mokyklą buvo priimtas ir mokėsi tik keturis mėn. – sutrumpintą karininkų ruošimo laiką, nes jau buvo prasidėjęs vokiečių-lenkų karas (1939 m.), ir niekas nežinojo, kas gali atsitikti.

1940 m. baigė Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklą aspirantu ir įgijo atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnį. Pabaigęs karo mokyklą, studijavo Kauno universitete, Technologijos fakultete. Studijuodamas įsijungė į pogrindinę veiklą, dalyvavo 1941 metų sukilime. Bebūnantį Kaune, jį pasiekė žinia, kad sovietai sušaudė 4 Linkuvos gimnazistus, tarp kurių buvo brolis Aleksas ir kaimynas Ignas Grigaliūnas.

Baigiantis karui, B. Nainys išėjo vadovauti Pašvitinio partizanų būriui. Su juo pasitraukė į Žemaitiją, savanoriu įstojo į  Tėvynės apsaugos rinktinę. Atsidūrė Ventos fronte, dalyvavo Sedos kautynėse, vadovavo pirmojo pulko sunkiųjų ginklų kuopos minosvaidžių būriui. Po Sedos kautynių pasitraukė į Vokietiją. Kovotojų gretose sutiko Albiną Vaitkų-Marijų Katiliškį (vėliau pagarsėjusį išeivijos rašytoją), parašiusį romaną ,,Išėjusiems negrįžti“. Vienas iš romano veikėjų prototipų – Bronius Nainys

1944 m., pasitraukęs į Vokietiją, jau po kelių savaičių pradėjo galvoti apie grįžimą Lietuvon. Buvo pasiryžęs praeiti mokymus parašiutininkų mokykloje. Turėjo viltį, kad kartu su kitais parašiutininkais bus nuleistas už fronto. Deja, toks planas liko neįgyvendintas, ir Bronius Nainys liko Vokietijoje. Ketverius metus dirbo amerikiečių kariuomenės žinyboje, buvo lietuvių inžinerijos kuopos vyresniuoju karininku, dvejus metus ėjo kuopos vado pareigas,  įgijo kapitono laipsnį. Vokietijoje sutiko ir vedė lygumietę Bronę Vilcinaitę, ten  gimė dukra Laima.

1950 m. B. Nainys persikėlė į JAV. Nuo  1959 m. apsigyveno Čikagoje. 1963 m. Čikagos Ilinojaus technologijos universitete  įgijo statybos inžinieriaus magistro laipsnį. Daug metų dirbo projektavimo vadovu GATX kompanijoje. ,,Nuolatiniam apsigyvenimui pasirinkau Čikagą, užsienio lietuvių sostinę -  augs vaikai ir juos reikės auginti lietuviškai, lietuviška tautine dvasia, ugdyti lietuviais.“ (B. Nainys)

Gyvendamas Amerikoje, aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje: keletą kartų buvo Čikagos apylinkėse veikusių jos padalinių pirmininku, Čikagos apygardos pirmininku, JAV lietuvių bendruomenės daugelio tarybų nariu, nuo 1967 iki 1970 metų – Krašto valdybos pirmininku, kelių demokratiškai renkamų PLB seimų nariu, dvi kadencijas – 1973 iki 1978 ir nuo 1992 iki 1997 metų buvo PLB pirmininku, 23 metus redagavo užsienio lietuvių pagrindinį žurnalą ,,Pasaulio lietuvis“, bendradarbiavo užsienio lietuvių spaudoje, kur išspausdino daugiau kaip 4000 straipsnių.

1990 m. vasario pradžioje, pirmą kartą po karo įleistas į Lietuvą, Bronius Nainys apsilanko gimtinėje, Grikpėdžiuose.
,,...nieko panašaus į paliktą tėviškę juose neberadau. Gimtojo namo vietoje – didelė mūrinė mokykla, o daugiau – ne tik nė vieno pastatėlio, bet ir nė vieno iš anų laikų atmintin įstrigusio medelio.“ (B. Nainys)(toje pačioje vietoje, kur stovėjo Broniaus Nainio gimtieji namai, tarybiniais metais (1982-1984 m.) išdygo kaimo mokyklos pastatas – aut. past)

1995 m. Broniui Nainiui suteiktas Pakruojo rajono Garbės piliečio vardas. Tais pačiais metais, Broniui Nainiui lankantis gimtinėje, buvo paminėtas jo jubiliejinis 75-asis gimtadienis. Ta proga jam ir buvo įteiktos Pakruojo rajono Garbės piliečio regalijos.

Bronius Nainys nuo 1995 m. iki uždarymo (2011 m.) globojo ir finansiškai rėmė Grikpėdžių (nuo 2000-ųjų – Grikpėdžių Broniaus Nainio) pagrindinę mokyklą, kartu su dukterų šeimomis inicijavo ir rėmė Grikpėdžių pagrindinėje mokykloje organizuojamą rašinių lietuvių ir anglų kalbomis konkursą.

2000 m. Broniaus Nainio ir jo šeimos iniciatyva ir lėšomis buvo pastatytas paminklas 1941 ir 1945 m. vasarą žuvusiems Grikpėdžių kaimo jaunuoliams (vienas iš žuvusiųjų – Aleksas Nainys, Broniaus Nainio brolis), atminti.

2008 m. Bronius Nainys dalyvavo Grikpėdžių bendruomenės organizuotoje šventėje-sambūryje ,,Sugrįžkime draugėn“.

,,Negyvenu Grikpėdžiuose jau šešiasdešimt metų, bet sugrįžęs čia vėl pasijaučiu kaip šios vietovės vaikas, paauglys ar gimnazistas, prisidėjęs prie laisvės kovotojų. Aš atvažiuoju čia ne tam, kad kandidatuočiau į prezidentus ar dar ko. Atvažiuoju čia, kad galėčiau geriau suprasti Lietuvos lietuvį, kad jam padėčiau išlaikyti valstybę, kad jis man padėtų palaikyti lietuvybę svetur”- sakė Bronius Nainys.

Informacija ir nuotraukos pateiktos remiantis Grikpėdžių bibliotekoje esančia kraštotyrine medžiaga ir Broniaus Nainio prisiminimais iš knygos Lietuva – mano širdis ir siela: prisiminimų puslapiai / Bronius Nainys. – Vilnius :Petro ofsetas, 2011. – 136 p. : iliustr.

Medžiagą parengė Grikpėdžių padalinio bibliotekininkė Stanislava Martinaitienė

Facebook
Atgal