Pakruojo rajono savivaldybė,
Kęstučio g. 4, LT-83152 Pakruojis
Juridinių asmenų registras,
Įstaigos kodas 111102598,
Tel./faks. (8 421) 69 090,
el. paštas savivaldybe@pakruojis.lt
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
28293001020304
05060708091011
12131415161718
19202122232425
26272829303101
Spalis
    2020     
Kryžkalnyje vyko memorialo Lietuvos partizanams atidengimo iškilmėsSpausdinimo versija

Zita  Vėžienė. UŽ LAISVĘ KRITUSIEMS MIRTIES NĖRA!

Rugsėjo 20 d. Kryžkalnyje vyko memorialo Lietuvos partizanams atidengimo iškilmės. Nors apie jas nebuvo spaudoje plačiai skelbiama (tik ankstų iškilmių dienos rytą prabilo radijas)  iš visų Lietuvos kraštelių plūdo žmonės.  Tarp jų ir mes,  Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pakruojo filialo atstovai.  Su labiausiai virpančia širdimi į šį renginį važiavo buvusi tremtinė Zita Geštautaitė-Gasiūnienė. Jos rankose virpėjo trys baltos rožės, trys atminimo žibintai... Šiandien pagaliau bus įamžintas trijų jos dėdžių, tėvo ir motinos brolių partizanų  Vlado Venckaus-Jaunučio (1923–1948), Alfonso Vanckaus-Dėdės, Karužo (1925–1950), Stepono Geštauto-Aušrio (1904–1951) atminimas! Jų užkasimo vietų iki šiol nerasta. Pagaliau memoriale suras įrašytas jų pavardes su jų gyvenimo datomis!  Memorialo statybai buvo skirta ir jos piniginė auka.

Visų pirma, iškilmių dalyviai rinkosi Stulgių Šv. apaštalo Mato bažnyčioje (Kelmės r.), kur buvo aukojamos Šv. Mišios už Lietuvos partizanus. Jas  aukojo trys vyskupai: Šiaulių Eugenijus Bartulis, Kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius ir Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Giedojo Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, vadovaujamas prof. Tado Šumsko, solo dainų autorė ir atlikėja – Agnė Sabulytė

Ir Stulgių bažnyčia nepaprasta: 2015 m. jau atšventusi 100-metį. O ją statė kunigas Antanas Skinderis (1869–1948) – įžymus Lietuvos krašto žmogus, kildinęs save iš Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytenio.  Patriotas, šviesuolis, kalbėjęs lotynų, lenkų, rusų, vokiečių, anglų, italų, prancūzų kalbomis, pažinojęs tuometines pasaulio garsenybes, dalyvavęs lietuvių spaudoje, išleidęs  eilę brošiūrų, daugiausia sveikatos reikalais („Vaistų žolynas" I d. 1932 m., II d. 1932 m., „Sveika ir skaisti mergaitė" 1912 ir 1919 m., „Sveika ir graži moteriškė" 1920 m., „Be skausmo gimdymas" 1920 m.). Antanas Skinderis rūpinosi žmonių dorove, domėjosi žmonių sveikatingumu, žuvininkyste, ūkio klausimais. Rašė šiomis temomis straipsnius. Išvertė nemažai religinės tematikos knygelių.

Po Šv. Mišių išvykome į Kryžkalnį. Kol suradome vietą mašinai pastatyti, kalvoje jau buvo tūkstančiai žmonių. Mus, einančius prie memorialo, pralenkė LR Prezidentas G. Nausėda su žmona Diana ir palyda. Apstulbino memorialo didingumas. Jį sudaro lietuviško kalavijo formos apie 25 m aukščio obeliskas, apie 30 m ilgio atminimo siena, primenanti kolumbariumą, su Vyčio kryžiaus formos plieno stelomis, kuriose išpjauta apie 11 tūkst. žuvusių partizanų pavardžių. Nežinomo Partizano kapas, pagerbimo aikštė, kurioje gali susirinkti iki tūkstančio žmonių, bei 2018 metų lapkričio 25 d. atverta visuomenei memorialo dalis (koplyčia), skirta Kęstučio apygardos partizanams pagerbti. Prie laiptų, vedančių į memorialą, ateityje numatoma pastatyti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų

Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis. Prie memorialo statybos darbų organizavimo ir įgyvendinimo prisidėjo Raseinių rajono savivaldybė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Kultūros ministerija. Memorialo idėjiniai autoriai – Tadas Gutauskas, Saulius Pamerneckis, partizanas Jonas Kadžionis-Bėda, partizanas Juozas Jakavonis-Tigras, jo dukra Angelė Jakavonytė, A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Jonas Burokas ir kt.

Trys metai nemokamo, bet iš širdies daryto darbo rezultatai puikūs.

Memorialą pašventino Kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Stebėjome iškilmingą memorialo atidarymaą su NATO Oro policijos misiją vykdančių pajėgų naikintuvų sveikinimo skrydžiu bei šūvių salvėmis, pagerbiant Lietuvos partizanus ir visus Laisvės kovotojus. Iškilmių aurą skaidrino  kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, Raseinių rajono kultūros centro choro „Šatrija“ bei  Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choro „Aidas“ dainos.

Prezidentas G. Nausėda savo kalboje pabrėžė, kad partizanų  karta, per trumpą laiką patyrusi net tris savo krašto okupacijas, kurių viena buvo žiauresnė už kitą, aiškiai suvokė, kad tik laisva tauta ir nepriklausoma Lietuvos valstybė gali užtikrinti piliečių saugumą ir orią būtį. Jos laisvės troškimą geriausiai įkūnijo 1949-ųjų vasario 16-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracija, kuri apibrėžė siekį atkurti pamatinėmis Vakarų civilizacijos vertybėmis grįstą laisvą, demokratišką, orią Lietuvą. Būtent tokį troškimą mūsų karta įgyvendino 1990-ųjų kovo 11-ąją.

Viena iš šių iškilmių iniciatorė ir organizatorė Angelė Jakavonytė ypatingai džiaugėsi, jog į partizanų memorialo atidarymą atvyko partizanai ir ryšininkai ir jų artimieji.

– Visos Lietuvos partizanų vadas, faktiškai vykdęs okupuotos valstybės prezidento pareigas, Jonas Žemaitis-Vytautas vylėsi: „Jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus“. Šiandien čia, Kryžkalnyje, prie didingo Lietuvos partizanų memorialo,  susirikome  nusilenkti partizanams ir visiems kovotojams už Lietuvos laisvę ir pasakyti, jog mes nepamiršom ir vertiname šių Lietuvos didvyrių  nepaprastą auką. Šis memorialas bus amžinas ir neblėstantis paminklas partizaninio karo dalyviams. Jis pabrėš partizanų ir ryšininkų nepamatuojamą indėlį Nepriklausomybės kovose ir pagerbs kovojusių prieš sovietų okupaciją, žuvusių sovietų lageriuose, tremtyje atminimą. Paminklas su daugybe vardų ir pavardžių yra liudijimas, koks buvo didelis partizaninio pasipriešinimo mastas ir kokia neapsakomai didelė buvo mūsų tautos sūnų ir dukterų, ant laisvės aukuro sudėjusių savo gyvybes, tragedija. Pokario metais partizanų įžiebta pasipriešinimo ugnis neužgeso, ji ruseno iki pat Nepriklausomybės, iki Sausio 13–osios, iki dabar, – pareiškė partizano dukra. Padėkojusi visiems, prisidėjusiems prie šio projekto įgyvendinimo, savo kalbą užbaigė Alberto Belevičiaus posmu:
Mylėk mus, Lietuva.
Dar skaudūs lietūs dulkia,
Dar aidi žemėj tų dienų audra.
Mes čia gyvi!
Mes nepavirsim dulkėm.
Už laisvę mirusiems mirties nėra!

Tačiau daugeliui, pagrindiniu šventės akcentu tapo Laisvės premijos laureato, Lietuvos partizano Jono Kadžionio-Bėdos kalba (gaila, kad negaliu jos visos pacituoti, negirdėję – ją gali rasti feisbuke) ir pasakyti palinkėjimai, kad Lietuva kuo greičiau atsisveikintų su komunistiniu mąstymu (anot jo, virusais) ir reliktais. Tik tinkamai įvertinę sovietinę praeitį ir nusikaltimus, atstatę istorinę tiesą bei atsisveikinę su koloboravimą žyminčiais simboliais (jų tarpe smėlio pliažu, bunkerio kalneliu Lukiškių aikštėje. Juk Vyčio ženklas Lietuvai – šventas!) Minėti  virusai bijo šviesos ir tiesos, – baigdamas užakcentavo J. Kadžionis, – Juos įvardinę, tapsime tikrai laisva šalimi.

Į  monumento, kuris įamžina ir įprasmina partizanų aukas vardan Lietuvos laisvės, atidarymo ceremoniją taip pat atvyko ir į susirinkusiuosius kreipėsi premjeras Saulius Skvernelis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis.
    
...Pakruojo tremtinių trispalvė puokštė ir trys Zitos Gasiūnienės baltos rožės prigludo ant nežinomo partizano kapo, žvakutės – prie sienos, kurioje įamžinti partizanai. Dabar čia kraštietė Z. Gasiūnienė su seserimi lankysis dažnai. Jau yra, kur uždegti žvakutę, padėti gėlių.

Labai gaila, kad LRT netransliavo tiesiogiai šio memorialo atidarymo iškilmių. Tūks-tančiai senų žmonių, iškentėję badą, šaltį, kankinimus taip laukė šios dienos, kad galėtų visa tai pamatyti, nes daug kas atvažiuoti neturėjo sveikatos. Jiems liūdna ir skaudu. Matyt, dar teks pakovoti patriotams, kad partizanų vardas būtų iš tikrųjų gerbiamas.

Šis memorialas bus amžinas ir neblėstantis paminklas partizaninio karo dalyviams. Jis įrodo  partizanų ir ryšininkų nepamatuojamą indėlį Nepriklausomybės kovose ir pagerbs kovojusių prieš sovietų okupaciją, žuvusių sovietų lageriuose, tremtyje atminimą.

P.S. Dėkojame Pakruojo rajono savivaldybės administracijai už suteiktą transportą nuvykti į memorialo atidarymo iškilmes.

Partizanams monumento atidarymo Kryžkalnyje akimirkos (nuotraukos E. Kižienės)

Facebook
Atgal