Pakruojo rajono savivaldybė,
Kęstučio g. 4, LT-83152 Pakruojis
Juridinių asmenų registras,
Įstaigos kodas 111102598,
Tel./faks. (8 421) 69 090,
el. paštas savivaldybe@pakruojis.lt
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
01020304050607
08091011121314
15161718192021
22232425262728
29303101020304
Liepa
    2019     
Apie Lygumų seniūniją
Spausdinti puslapio vidurį

Lygumų seniūnija - viena iš aštuonių Pakruojo rajono savivaldybės administracinių dalių. Seniūnijos centras Lygumų miestelis, kuriame yra savivaldos institucijos. Seniūnija ribojasi su Rozalimo, Pakruojo, Pašvitinio seniūnijomis ir Šiaulių rajono savivaldybe. Seniūnija užima apie 214 km² ploto, yra apie 2800 gyventojų, 58 gyvenvietės (1 miestelis, 51 kaimas, 6 viensėdžiai).

Lygumų miestelis, atvažiuojančius iš tolo pasitinka aukštu it strėlė ir į dangų šaunančiu bažnyčios bokštu. Miestelio pavadinimas kilęs iš kraštovaizdžio, būdingo tai vietovei. Lygumų dvaras žinomas nuo 15 a. Jį valdė Viekavičiai, Čapskiai, Boufalai, Rimkevičiai. XVII-XVIII a. sandūroje pradėjo kurtis miestelis, pažymėtas Radvilų žemėlapyje. (šone įdėti nuotrauką „Lygumai").

 Daugiau informacijos ir naujienų apie Lygumų seniūniją galima rasti www.lygumai.lt

Lygumų vardas yra kilęs iš lietuvių kalbos žodžio lyguma - „lygi vieta". Lygumiečių šnektoje susipynė dviejų tarmių sluoksniai - panavėžiškių ir šiauliškių.

Seniūnijoje 2009 m. įkurtos 6 seniūnaitijos:

  • Degučių seniūnaitija: Degučių k., Dargužių k., Ilguočių k., Jackonių k., Lapynės k., Ruslių k., Švilpynės k.
  • Dvariškių seniūnaitija: Armonaičių k., Bagdonaičių k., Beinoraičių k., Dvariškių k., Įsonių k., Kabališkių k., Montaičių k., Martyniškio k., Minelgių k., Pašilio k., Sukmedžio k.
  • Kauksnujų seniūnaitija: Jasvilaičių k., Kauksnujų k., Kutaičių k., Lapgirio k., Pavėzgių k.
  • Lygumų seniūnaitija: Aleknaičių k., Bitaičių k., Budziniškio k., Juknaičių k., Lygumų mstl., Lygumų vns., Norvaišių k., Miniūnų k., Ruslalių k., Rubaičių k., Vilūnaičių k., Vėbarių k., Vaigailių k.
  • Stačiūnų seniūnaitija: Barvainių k., Beniulių k., Bedrių k., Petraičių k., Stačiūnų k.
  • Šukionių seniūnaitija: Dovainiškio k., Kareiviškio k., Kalnelių k., Poškiečių k., Sakalų k., Šukionių k., Užubalių k.

Lygumų seniūnijoje yra trys mokyklos: Lygumų vidurinė mokykla, Stačiūnų pradinė mokykla ir Šukionių Jono Noreikos pagrindinė mokykla. Veikia dvi žemės ūkio bendrovės: Lygumų žemės ūkio bendrovė ir UAB „Šukioniai". Taip pat dirba Lygumų vilnų verpykla. Seniūnijoje yra ambulatorija, du medicinos punktai, parduotuvės, trys bibliotekos, Stačiūnų kaimo kultūros namai. Lygumų miestelio bibliotekoje veikia viešosios interneto prieigos taškas.

Lygumų miestelio herbas

Lygumų herbą Heraldikos komisija patvirtino 1996 m. gruodžio 19 d., o 1997 m. vasario 3 d. dekretu Lietuvos Respublikos Prezidentas jį suteikė miesteliui. Juodas gaidys siejamas su derlinga Lygumų žeme, senomis žemdirbystės tradicijomis, o raudonos liepsnos - su neramia miestelio praeitimi - sukilimais, gaisrais, rezistencija.

Seniūnijos istorijos, dailės bei architektūros paminklai

Archeologijos paminklai:Kutaičių senkapis, Dovainiškių senkapis, Šukionių kapinynas, vadinamas Švedukalniu, Dargužių senkapis, Kareiviškio akmuo, vadinamas Perkūnijos.

Architektūros paminklai:Lygumų Švč. Trejybės bažnyčia, Lygumų kapinių koplyčia, Stačiūnų šv. Lauryno bažnyčia ir kapinių vartai, namas Lygumuose (Pakruojo g. 14), Pavėzgių dvaro ansamblis, Stačiūnų vėjo malūnas, Aleknaičių vėjo malūnas. Centrinės Lygumų miestelio aikštė - buvusi žydų sinagoga, medinė pirtis, žydų benruomenei priklausęs namas.  

Dailės paminklai: Šukionių kapinių koplytėlė, kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, paveikslas „Šventa Barbora" (Stačiūnų bažn.), paveikslas „Morkus Evangelistas" (Stačiūnų bažn.), paveikslas „Lukas Evangelistas" (Stačiūnų bažn.), paveikslas „Šventasis Augustinas" (Stačiūnų bažn.), paveikslas „Šventas Laurynas" (Stačiūnų bažn.), paveikslas „Šventasis Jurgis" (Stačiūnų bažn.), stulptūra „Nukryžiuotasis" (Stačiūnų bažn.), kilnojamas kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra (Stačiūnų bažn.), Ornamentuotas kryžius Stačiūnų bažnyčioje, Skulptūra „Nukryžiuotasis" (Lygumų bažn.), Žibintai (4 vnt., Lygumų bažn.), Altorėlis su šv. Apolonijos atvaizdu (Lygumų bažn.), Vytauto Didžiojo paminklas Lygumuose.

Istorijos paminklai: Lygumų bažnyčios vargonai, aukų kryžius Sukmedžio girinkijoje, genocido vieta ir kapinės 1,45 km į pietvakarius nuo miestelio, senosios Lygumų žydų kapinės, rezidentų žūties vieta prie Kutaičių kaimo, gimtinė - buvęs Dovainiškio dvaras, stalinizmo aukų paminklas Norvaišių kaime, paminklinė lenta - Lygumų bažnyčios šventorius, Pieta, stovinti Lygumų miestelio aikštėje, kryžius Poškiečių kaime, paminklinis akmuo Stačiūnų miestelio aikštėje, žūties vieta - Juknaičių miškas, Aleknaičių kaimo kapinės, Armonaičių kaimo kapinės, Beinoraičių kaimo kapinės, Dvariškių kaimo kapinės, Joniškaičių kaimo kapinės, Senosios Lygumų miestelio kapinės, Mantaičių kaimo kapinės, Minelgių kaimo kapinės, Norvaišių kaimo kapinės, Vaigailių kaimo kapinės, Valakėlių kaimo kapinės, Vėbarių kaimo kapinės, Vilūnaičių kaimo kapinės., Barvainių kaimo kapinės., Beniulių kaimo kapinės., Dargužių kaimo kapinės., Kauksnujų kaimo kapinės., Ramonaičių kaimo kapinės., Ruslių kaimo kapinės, Sakalų kaimo kapinės.

Istorija

Lygumai istoriniuose šaltiniuose pradedami minėti XV a., kaip didžiojo kunigaikščio dvaras, kurį XVI a. valdė Lukas Viekavičius. Jis ir davė pradžią miesteliui. Lygumų apylinkių gyvenvietės, kaimai ir viensėdžiai, išsidėstę Lygumose abipus Kruojos upės. 1646 m. leista Lygumuose rengti turgus ir prekymečius.

1523 m. buvo pastatyta pirmoji medinė Lygumų bažnyčia. 1525 m. šią fundaciją patvirtino Žygimantas Senasis. Prie bažnyčios veikė parapinė mokykla (minima nuo 1805 m.). Mokyklą lankė 10 mokinių. Vysk. M. Valančiaus laikais Lygumuose buvo mokykla, tačiau gubernatorius Muravjovas 1864. II. 23 paprašė Vilniaus aps. mokslo globėją ją uždaryti; tai ir buvo padaryta. Vėliau įkurta rusiška mokykla. 1848 m. Lygumų miestelį niokojo gaisras.

1908 m. klebono J. Rupkos iniciatyva pradėta statyti naujoji Lygumų bažnyčia. Mūrinį statinį projektavo architektas Nikolajus Andrejevas. Lygumų bažnyčia laikoma geriausiu šio architekto darbu.1914 m. bažnyčia buvo pastatyta, o 1915 m. Žemaičių vyskupo P. Karevičiaus konsekruota ir pavadinta Švč. Trejybės vardu. Tai neogotikinio stiliaus statinys.

1919 m. miestelyje buvo 3 siuvėjai, 3 mokytojai, batsiuvys, felčeris. 1919 m. kovo 25 d. duomenimis Lygumų pradžios mokykloje mokėsi 80 vaikų. Veikė ir suaugusiųjų kursai, kuriuos lankė 18 žmonių. Vienas įsimintiniausių įvykių 1930 m. miestelio aikštelėje pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas, pavasarininkai pastatė gražų paminklinį kryžių. Tais metais visa Lietuva minėjo Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines. Lygumų turgaus aikštė gražiai sutvarkyta ir pavadinta Nepriklausomybės aikšte. Pastatyta nauja pradžios mokykla ir daug kitų pastatų. Buvo valsčiaus savivaldybė, mokykla, 1912 m. atidarytas paštas, veikė girininkija, sveikatos ir veterinarijos punktai, vaistinė, policijos nuovada, kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, garinis malūnas su elektrine, verpimo, mezgimo, vilnų karšymo įmonės, kelios krautuvės, užeigos. Buvo pavasarininkų biblioteka. 1933 m. gaisras ir vėl sunaikino miestelio centrą, tačiau Lygumai vėl atsistatė.

1935 m. kapinėse pastatytas dailus paminklas šauliui Stasiui Kelpšai, žuvusiam kovose su bermontininkais. Miestelyje gyveno keletas žydų šeimų, jie vertėsi prekyba. 1941 m birželio 15 d. prasidėjo trėmimai. Nacių okupacijos metais buvo sunaikinti visi Lygumuose gyvenę žydai. 1941 m. birželį į kovą pakilo sukilėliai - partizanai. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, krašte prasidėjo stichinis, masinis partizaninis judėjimas. Lygumų krašto partizanai priklausė Lietuvos Žaliajai rinktinei. 1939m. įkurta Lygumų valsčiaus biblioteka. Kultūros namai pradėjo veikti tik pokario metais.

Okupacijos metais Lygumai neteko daug gyventojų: daug nužudyta, deportuota. Kolchozinė sistema seniūniją labai nuskurdino. Pokario metais vyko rezistencinės kovos. Bolševikų okupacijos metais Lygumų seniūnija priskirta Pakruojo rajonui.

Paskutinis atnaujinimas: 2013-05-24 16:42:08 Atgal
meras
SAULIUS MARGIS