Pakruojo rajono savivaldybė,
Kęstučio g. 4, LT-83152 Pakruojis
Juridinių asmenų registras,
Įstaigos kodas 111102598,
Tel./faks. (8 421) 69 090,
el. paštas savivaldybe@pakruojis.lt
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
27282930310102
03040506070809
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31010203040506
Rugpjūtis
    2020     
Lietuvos mokslų akademijos narių vizito metu aptartas tolimesnis bendradarbiavimasSpausdinimo versija

Į Pakruojį atvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) delegacija (prezidentas akad. Jūras Banys, viceprezidentas akad. Zenonas  Dabkevičius, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas ir Teodoro Grotuso fondo valdybos pirmininkas akad. Aivaras Kareiva). Susitikimo su meru Sauliumi Margiu, mero pavaduotoju Virginijumi Kacilevičiumi, mero padėjėja Simona Lipskyte, kultūros paveldo vyr. specialistu Mindaugu Valiuliu, Žeimelio „Žiemgalos“ muziejaus vedėja Daiva Skrupskelyte, Žeimelio seniūne Vitalija Dobrovolskiene metu aptartos tolimesnės LMA ir Pakruojo rajono savivaldybės bei jos įstaigų bendradarbiavimo galimybės, o pagrindiniu klausimu išlieka vieno žymiausio krašto asmenybių – Teodoro Grotuso atminimo įamžinimas Žeimelyje. Sutarta, kad toliau ir LMA atstovai, ir savivaldybės vadovai bendradarbiaus siekdami T. Grotusui pastatyti jo darbus ir pasiekimus įamžinantį paminklą.

Teodoras Grotusas (Theodor von Grotthuss) (1785–1822) yra elektrolizės, fotochemijos dėsnių atradėjas, pirmasis Lietuvos fizikochemikas, geologas. Elektrolizės teoriją jis paskelbė 1806 m., tad 2016 m. nuo šios reikšmingo  įvykio buvo praėję 210 metų. 2015 m. minėtos T. Grotuso 230 gimimo metines. 2017 m. sukako 200 metų nuo tada, kai T. Grotusas suformulavo pirmąjį fotochemijos dėsnį. 1808 m. T. Grotusas visam laikui apsigyveno savo motinos dvare Gedučiuose, kur buvo įsirengęs laboratoriją. Mokslininkas mirė 1822 metais.

Akad. J. Banys  ir susitikimo dalyviai, prisiminę reikšmingus mokslininko darbus, pritaria minčiai, kad Žeimelyje turėtų būti įamžintas mokslininko atminimas. Idėja - Žeimelio centrinėje aikštėje pastatyti bronzinį paminklą, kurio maketas (autorius Kęstutis Balčiūnas) jau ilgą laiką eksponuojamas „Žiemgalos“ muziejuje. Sutarta daryti parengiamuosius darbus – derinti šią idėją su savivaldybės tarybos nariais, atlikti tyrimus, pradėti rengti bendrąjį aikštės arba jos dalies planą, galimus paminklo statymo darbus derinti ir su Kultūros paveldo departamentu, atlikti kitus žingsnius idėjos link. Taip pat ieškoti galimybių pritraukti finansavimą šio paminklo pastatymui.

Po susitikimo, LMA atstovams pasiūlyta aplankyti ne tik Žeimelį, bet ir kitas istorines rajono vietas. Lydima mero padėjėjos Simonos Lipskytės ir kultūros paveldo vyr. specialisto Mindaugo Valiulio, delegacija aplankė Linkuvos Karmelitų vienuolyną, apžiūrėjo šiame miestelyje pastatytus paminklus, lankėsi Bardiškių kaime, kur domino Vytauto Didžiojo paminklas ir Poželų sodyba. Važiuojant link Žeimelio sustota ir Lauksodyje – apžiūrėta Birutės skulptūra.

Nuvykus į Žeimelį, delegacija pamatė centrinę miestelio aikštę, aplankė miestelio bažnyčias, muziejų, žavėjosi išlikusiais senaisiais architektūros elementais ir karčemomis.

Akademikai įvertino centrinėje aikštėje jau pastatytą simbolį miestelio 500 metų jubiliejui, todėl galvojant apie idėją pastatyti dar vieną paminklą, būtina jo vietą tinkamai suderinti su architektais ir vietos gyventojais.

Mero padėjėja Simona Lipskytė
Autorės nuotraukos

Facebook
Atgal