Apie Klovainių seniūniją

Klovainių seniūnija yra Pakruojo rajono pietrytinėje dalyje. Seniūnijos rytinė dalis ribojasi su Pasvalio rajonu, šiaurinė – su Guostagalio ir Linkuvos seniūnijomis, vakarinė – su Pakruojo seniūnija, pietinė – su Rozalimo seniūnija. Seniūnijos plotas – 17 404 ha, iš jų 3313 ha užima miškai.

Klovainių seniūniją kerta respublikinės reikšmės keliai: Šiauliai–Pasvalys ir Pakruojis–Panevėžys. Geležinkeliai: Petrašiūnai–Panevėžys, Radviliškis, Klovainiai–Pakruojis–Petrašiūnai.

Seniūnijoje gyvena apie 3 300 gyventojų, iš jų apie 1000 gyvena Klovainių miestelyje. Iš viso seniūnijoje yra 44 kaimai. Devyniuose kaimuose gyventojų nebėra.

Seniūnijos teritorijoje yra Klovainių ir Balsių  pagrindinės mokyklos, Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centras, Pamūšio parapijiniai globos namai, Klovainių ir Petrašiūnų vaikų darželiai, Klovainių, Balsių, Gačionių ir Titonių bibliotekos, Klovainių, Balsių ir Gačionių viešieji interneto  prieigos taškai, Klovainių Švč. Trejybės  ir Pamūšio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, Klovainių kultūros namai,  Balsių ir Titonių kaimo laisvalaikio salės.  Veikia Klovainių, Balsių, Gačionių, Pamūšio ir Petrašiūnų medicinos punktai, Laipuškių, Gačionių ir Getautų žemės ūkio bendrovės, AB „Klovainių skalda“, AB ,,Dolomitas“, AB ,,Detonas“, UAB ,,Pakruojo parketas“, UAB ,,Pakruojo keramika“, Pakruojo urėdijos Klovainių girininkija, žemės ūkio kooperatyvas „Žiemgalos linai“.

Saugomi objektai ir lankytinos vietos 

Gamtos paminklai. 500 metų senumo Klovainių ąžuolas, esantis Klovainių miestelio parke prie bažnyčios.

Pilkapiai. Balsių kaimo senkapis ir Puodiškių kaimo pilkapynas.

Koplytstulpiai. Bučiūnų k., G. Bitinaitės sodyboje esantis koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Pietos, Nazariečio, Marijos ir nežinomo šventojo skulptūromis. 

Kapavietės. J. L. Petkevičiaus kapas Laimučių k. neveikiančiose kapinėse.

 Pastatai. Šv. Trejybės Klovainių bažnyčia. Geležinkelio stotis, prekių sandėlis ir geležinkelio tiltas Petrašiūnų k., Vaišvydžių k. vėjo malūnas, Klovainių (Krivaičių), Balsių, Lašmenpamūšio kaimų buv. dvaro sodybų  pastatų dalys

Sodybos. G. Bitinaitės sodyba Bučiūnų k.

Muziejai.  Rašytojo J. Paukštelio muziejus, esantis Titonių kaimo bibliotekoje. Istorijos-kraštotyros muziejus Klovainių pagrindinėje mokykloje. Siaurojo geležinkelio muziejus Petrašiūnų k. 

Klovainių seniūnijoje gimę ar gyvenę įžymūs žmonės

1. Dramaturgas, prozininkas, dailininkas, teatralas, pedagogas Vytautas Bičiūnas
2. Pedagogas, psichologinių ir pedagoginių raštų, mokyklinių vadovėlių autorius Juozas Gobis
3. Dailininkė Ada Korsakaitė-Sutkuvienė
4. Fotografas Algimantas Kunčius
5. Inžinierius mechanikas Aloyzas Ragulskis
6. Inžinierius mechanikas Kazimieras Ragulskis
7. Fizikas Danas Ridikas
8. Dievdirbys Adomas Trumpis
9. Monsinjoras kunigas Telšių seminarijos rektorius Kazimieras Gasčiūnas
10. Aktorė Elena Židonytė-Žekienė
11. Rašytojas Leonas Balčiūnas, gim. Titonių k. 
12. Rašytojas Juozas Paukštelis, gimęs Titonių k.
13. Poetas, knygnešys Ignas Bitaitis iš Lumbelių k.
14. Dievdirbys Jonas Danauskas iš Žiurkių k.
15. Poetė E. Malinauskienė iš Bučiūnų k.
16. Poetas ir vertėjas Borisas Melngailis iš Lašmenpamūšio k., 
17. Vyskupas Kazimieras Paltarokas iš Gailionių k.
18. Knygnešys Kazys Jasilionis iš Gačionių k.
19. Dendrogenetikas Jonas Genys iš Marijampolio vs.  

Šiuo metu Klovainių miestelyje gyvena agronomas ekonomistas, žemės ūkio mokslų daktaras Jonas Veliulis, tautodailininkė Ramutė Prikockienė, tautodailininkė Veronika Daukutienė.

Klovainių herbas

Istorinio herbo miestelis neturėjo. Heraldikos komisijoje svarstant herbo simboliką, buvo atsižvelgta į vietinių gyventojų pasakojimą apie miestelio vardo kilmės legendą: esą miestelio vardas kilęs nuo žirgo ,,kloniojimosi“ einant per laukus. Žirgai buvo mėgstami ir Karpio dvare, garsėjusiame didžiulėmis arklidėmis. Žmonių pasakojimai apie žirgo viziją tekant saulei, prisiminimai apie kadaise pro Klovainius ėjusį Kauno-Rygos traktą, kai Klovainiuose buvo keičiami pašto karietų bei prekybos diližanų arkliai, lėmė, kad heraldikos ženklo simboliu tapo žirgas.

Žirgas – saulės ir dangaus, visų išmintingųjų jėgų džiaugsmo ir pergalės simbolis, įkūnijantis jaunystę, jėgą ir vyriškumą.

Dailininko prof. Juozo Galkaus sukurto Klovainių herbo etaloną  Lietuvos Heraldikos komisija aprobavo 1997 m. vasario 13 d. Herbo auksiniame lauke pavaizduotas kylantis mėlynas žirgas su raudonomis kamanomis.