Pakruojo rajono savivaldybė,
Kęstučio g. 4, LT-83152 Pakruojis
Juridinių asmenų registras,
Įstaigos kodas 111102598,
Tel./faks. (8 421) 69 090,
el. paštas savivaldybe@pakruojis.lt
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
27282930310102
03040506070809
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31010203040506
Sausis
    2022     
Artėjant vėsiems orams ugniagesiai gelbėtojai patariaSpausdinimo versija

Kasdien vis labiau vėstant rudens orams, netruks prasidėti intensyvaus šildymo sezonas, o su juo atsiras ir naujų sąlygų bei priežasčių gaisrams kilti. Kaip rodo statistika, šaltaisiais metų mėnesiais labai padaugėja gaisruose žūstančių žmonių. Taip yra todėl, kad atvėsus orams gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, naudoja šildymo įrenginius, elektrinius buitinius prietaisus. Šildymo sezono metu dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų kyla daugiausiai gaisrų.
Siekdami išvengti gaisrų ir žmonių aukų juose, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai vykdo gaisrų prevencijos akciją „Gyvenkime saugiai“, lankosi gyventojų namuose, domisi būstuose naudojamų šildymo įrenginių priešgaisrine būkle bei pataria, kaip saugiai juos įrengti ir  eksploatuoti. Besirūpinantys savo būsto saugumu gyventojai šiais klausimais gali kreiptis į artimiausią priešgaisrinę gelbėjimo valdybą ar tarnybą, kurios pareigūnai nemokamai suteiks įvairias konsultacijas.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai nori priminti gyventojams svarbiausias priešgaisrinės saugos taisykles bei patarti, kaip saugiai elgtis šildymo sezono metu.

Kai kūrenasi krosnis, židinys ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams. Pačios skaudžiausios nelaimės įvyksta būtent tada, kai vaikai paliekami namuose vieni. Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas techniškai sutvarkyti bei iš dūmtraukių išvalyti suodžius, dervas. Dūmtraukyje užsidegus suodžiams, ugnis gali išplisti į degias pastato konstrukcijas. Tokio gaisro metu degimo temperatūra būna itin didelė ir paprastai suardo dūmtraukį. Todėl eksploatavimo metu būtina juos valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose dūmtraukiai ir sienos su dūmų kanalais turi būti išbalintos. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų, židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurui naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jos įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių.

Kūrenant krosnis ypač pavojingos yra smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, kitaip galima jomis apsinuodyti. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl ypač pavojingos. Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės. Ją galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Apsinuodijimas smalkėmis gali baigtis netgi mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo požymiai – lengvas apsvaigimas, mieguistumas, sąmonės netekimas. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų išveskite į gryną orą ir nedelsdami kvieskite medikus, o patalpas gerai išvėdinkite. Namuose rekomenduojama įsirengti smalkių detektorius.

Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą iškart jungti kelis tokius prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų padžiautų rūbų, o išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite. Nemažėja gaisrų ir dėl savadarbių elektrinių šildymo prietaisų. Todėl daug saugiau yra naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatavimo taisyklių reikalavimais.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai taip pat pataria gyventojams nelaukiant nelaimės įsigyti bei gyvenamosiose patalpose įsirengti autonominius dūmų signalizatorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų. Nuo 2019 metų gegužės, įsigaliojo reikalavimas įsirengti autonominius dūmų signalizatorius namuose.

Autonominis dūmų signalizatorius yra prietaisas, nejungiamas prie apsaugos sistemos, bet atlieka tokią pat funkciją, kaip gaisro signalas. Kad prietaisas veiktų, reikia įdėti maitinimo elementą (bateriją) ir signalizatorių pritvirtinti prie patalpos lubų. Atkreiptinas dėmesys, kad autonominis dūmų detektorius signalo gelbėtojams neperduoda, bet aptikęs dūmus, skleidžia garso signalą ir taip perspėja apie gaisrą. Autonominį dūmų signalizatorių, kaip ir bet kurį prietaisą svarbu prižiūrėti. Būtina patikrinti detektoriaus veikimą bent kartą per mėnesį, paspaudžiant testavimo mygtuką, o baterijas keisti kartą per metus.

Dūmų detektoriai gali išgelbėti gyvybes, tačiau svarbu prisiminti, kad gaisro kilimo priežasties jie nepašalins. Dūmų detektoriui pradėjus pypsėti, žmogus turi labai nedaug laiko priimti tinkamą sprendimą – gesinti ugnies židinį pačiam ar skambinti ugniagesiams. Jeigu gaisras nedidelis, jį gesinti patiems logiška vien dėl to, kad jis neplistų toliau. Pirmosios ugnies minutės gali būti kritinės. Mažiau nei per 30 sekundžių maža liepsna gali pavirsti ugnimi, uždegti šalia esančius degius daiktus ir tapti nekontroliuojama. Per vieną-dvi minutes, priklausomai nuo ugnies intensyvumo, jau pradeda išsiskirti dūmai, o kartu su jais nuodingos medžiagos – anglies monoksidas, dar žinomos kaip smalkės. Būtent todėl nepaprastai svarbu užkirsti kelią aktyvios ugnies plitimui dar ankstyvoje stadijoje.

PAGD vykdytos apklausos duomenimis, vos septyniolika proc. gyventojų namuose turi gesintuvus.

Gesintuvus laikyti namuose dar labai neįprasta praktika. Pamirštama pasirūpinti saugumo priemonėmis, tapo įprasta, kad žmonės sugeba įsigyti brangų turtą – televizorių, kompiuterį, tačiau pamiršta pasirūpinti nedaug kainuojančiomis saugumo priemonėmis, gesintuvo kaina tesiekia 10-20 eurų. Tai tikrai nedidelė suma, palyginus su galimais milžiniškais nuostoliais ar net pražuvusiomis gyvybėmis. Vis dar esame įpratę galvoti, kad gaisrai kyla kažkur kitur ir man tai negresia. Deja, nuo gaisro nesame apsaugotas nė vienas, tai įsisąmoninę prevencines priemones laikysime įprastu dalyku.

Gesintuvą buityje rekomenduotina laikyti gerai matomoje vietoje, kad kilus gaisro pavojui iškart būtų galima gesinti. Taip galima išvengti didžiulės gaisro žalos ir rūpesčių po nelaimingo įvykio. Tiesa, visi ekspertai sutartinai sako: jeigu jaučiate, kad gaisro patys užgesinti nesugebėsite, kuo greičiau evakuokitės iš pastato ir kvieskite ugniagesių pagalbą – rizikuoti gyvybe ir sveikata neverta dėl jokio turto.

Taip pat, nepatingėkime, žiemą atsivalyti įvažiavimo kelių į savo kiemą, kad pagalbos tarnybos galėtų greitai atvykti ir suteikti pagalbą. Mieste atsivalydami įvažiavimus, praėjimus nuo sniego neužkaskite gaisrinių hidrantų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM
Šiaulių priešgaisrinė gelbėjimo valdyba
Pakruojo priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

Facebook
Atgal