Pakruojo rajono savivaldybė,
Kęstučio g. 4, LT-83152 Pakruojis
Juridinių asmenų registras,
Įstaigos kodas 111102598,
Tel./faks. (8 421) 69 090,
el. paštas savivaldybe@pakruojis.lt
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
28293001020304
05060708091011
12131415161718
19202122232425
26272829303101
Liepa
    2021     
Kviečiame aplankyti Albino Šileikos medinių prieverpsčių parodąSpausdinimo versija

Gegužės 20 d. - birželio 30 d. kviečiame apsilankyti Albino Šileikos (Utena) medinių prieverpsčių parodoje Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“ (Vienybės a. 15, Žeimelis). Parodos atidarymas vyks birželio 4 d. 15 val.

Verpimas – vienas iš seniausių amatų, siekiantis akmens amžiaus laikus. Laikui bėgant verpimo būdai tobulėjo: iš pradžių verpta trinant verpalus rankomis, paskui atsirado versptukai – strypeliai su užmautais akmeniniais, kauliniais ar gintariniais smagračiais, dar vėliau medinės verpstės. Nuo XVIII a. I pusės Lietuvoje pradėta verpti verpimo rateliu. Ratelis ilgainiui pakeitė verpstę. Prieversptė („kalvarato lentelė“, „ratinio lentelė“, „varptelė“) yra verpimo ratelio lentelė, prie kurios prismeigiamas mediniu, metaliniu smeigtuku ar virvute pririšamas linų arba vilnos kuodelis. Vienos prieverpstės labai paprastos ir nepasižymi puošybinių elementų gausumu, kitos – labai puošnios. Žeimelio apylinkėse prieversptės buvo retai puošiamos, tačiau įvairiai profiliuojamos.

Taigi, prieverspstė yra gražiausia ir reikšmingiausia verpimo ratelio dalis. Ją galima palyginti su vėliava ir ji yra kiekvienos verpėjos pasididžiavimas. Todėl amatininkai jose išpjaustydavo ženklus, įvairius simbolius.

Iš lietuviškos archeologinės medžiagos žinoma, kad versptės savo forma mažai skiriasi nuo šiuolaikinių etnografinių verpsčių ir prieverpsčių. Labai sena yra ir šių dirbinių ornamentika bei simbolika, kurios prasmės ilgainiui pasimiršo. Anot menotyrininkės, etnologės A. Kargaudienės, „išdailinta verpstė rodo ne tik mūsų protėvių meninius sugebėjimus ir estetinius poreikius, bet atskleidžia jų dvasinį gyvenimą: pasaulėvaizdį, tikėjimus“. Šių archajiškų dirbinių puošyboje dominuoja sudėtinga kosmogoninių įvaizdžių sistema: dangaus kūnai (saulė, žvaigždės), Pasaulio medis. Taip pat galima įžvelgti Dangaus ir Žemės, vyro ir moters jungties simboliką, vaisingumo ir namų gerovės, vėlių simbolius ir t.t. Pati prieverpstės forma turi ne tik darbinę funkciją, bet primena medį ar lapą.

Pagal liaudies tradiciją, vaikino merginai dovanojama prieverpstė reiškė jo meilės prisipažinimą. Taigi tai ne paprastas buities daiktas, o labai asmeniškas, ypatingą emocinę reikšmę turėjęs liaudies meno dirbinys.

Etnologijos mokslų daktarė Auksė Noreikaitė

Facebook
Atgal