Pakruojo rajono savivaldybės vadovai, kartu su Pakruojo rajono savivaldybės įstaigų bei įmonių vadovais, ne vieną mėnesį diskutavo atliekų, šilumos ir vandens kainų klausimais. Susitikimų metu buvo kalbama, kas daro įtaką paslaugų kainų kilimui ar mažėjimui, svarstant šį klausimą daug dėmesio skirta vartotojų galimybėms, ypač socialiai jautrioms visuomenės grupėms. Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis tvirtina, kad savivaldybės ar įmonių vadovai nėra tie asmenys, kurie gali savarankiškai nuspręsti, kokios paslaugų kainos pasieks vartotojus, nes kainos dydžiui įtaką daro daugybė veiksnių, tačiau visada stengiamasi į šį dalyką, pirmiausia, pažvelgti iš vartotojo pusės.

Apie galimą komunalinių atliekų rinkliavos dydžio augimą diskutuota Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre (ŠRATC). Pakruojo rajono savivaldybės meras S. Margis, administracijos direktorė Ilona Gelažnikienė ir ekologė Kazimiera Klabienė aiškinosi priežastis, kas gali lemti atliekų tvarkymo brangimą ir kaip būtų galima jį sumažinti. Netrukus, remiantis teisės aktų pokyčiais, gali tekti kelti atliekų priėmimo ir apdorojimo įkainį arba vadinamąjį „vartų mokestį“, dėl kurio didėtų ir rinkliavos mokestis gyventojams. Kol kas nėra nuspręsta ir nėra aišku, kada ir kiek atliekų rinkliava gali padidėti.

Priežasčių, dėl kurių gali didėti „vartų mokestis“ – kelios. Pirmiausia – tai atliekų deginimo kaina. Nuo 2017-ųjų, po mechaninio biologinio apdorojimo likusios atliekos tolimesniam apdorojimui perduodamos į UAB „Fortum Klaipėda“ deginimo įrenginius. Šios paslaugos, įskaitant transportavimą, kaina 2018 m. buvo 38,5 Eur/t be PVM. 2019 m. ši kaina buvo 39,64 Eur/t, o nuo 2020 m. atliekų deginimo kaina, įskaitant transportavimą, sudarys 47 Eur/t komunalinėms atliekoms.

Taip pat – vykdant Valstybinio atliekų tvarkymo plano reikalavimus, nuo 2020-ųjų ŠRATC planuojama nauja veikla, susijusi su pakartotiniu atliekų panaudojimu. Gavus Europos Sąjungos dalinį finansavimą, per 2020-uosius Kairių didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėje bus įrengtas pastatas, skirtas pakartotiniam atliekų panaudojimui paruošti ir keistis daiktais, regione veikiančiose didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėse bus pastatyti daiktų mainų nameliai. Be to, kasmet didėjant deginimui transportuojamų atliekų kiekiui, skaičiuojama, kad ŠRATC tikslinga įsigyti transporto priemonę, skirtą atliekų pervežimui. Dėl išvardintų veiklų ir pasikeitimų darbuotojų skaičius turės būti didinamas dešimt etatų bei atitinkamai keičiamas darbo užmokesčio fondas.

Auga ir paties ŠRATC išlaidos, susijusios su darbuotojais, jų atlyginimais (atsižvelgiant į minimalaus darbo užmokesčio kilimą), kompetencijų kėlimu, informacijos viešinimu, turto išlaikymu, transportu ir kitomis išlaidomis. Kol kas regiono merų, kurie visi kartu svarsto atliekų tvarkymo brangimo klausimą, neįtikina jiems pateiktos ŠRATC prognozuojamos sąnaudos, kurios šiuo metu yra paskaičiuotos iki 2022-ųjų. Paprašyta dar kartą peržiūrėti būsimas išlaidas, rasti, kur ir kaip galima sutaupyti, ko atsisakyti.

Pakruojo rajono savivaldybės ekologė Kazimiera Klabienė, komentuodama situaciją pastebi, kad būtina sulaukti visų Vyriausybės priimamų nutarimų - tuomet bus galima galutinai matyti, kokią įtaką jie turės rinkliavos kainai. Kita vertus, patys Šiaulių regiono merai, kurie inicijavo ne vieną susirinkimą dėl šios problemos, supranta, kad mokestis kilti gali, tik būtina jį išsamiai išanalizuoti ir apsvarstyti, kad kuo mažiau mokestinės naštos nugultų ant gyventojų pečių.

„Atliekų rinkliava – kiekvieną gyventoją paliečiantis mokestis, todėl šiam sprendimui skiriamas didžiausias dėmesys. Vis dėlto, Vyriausybės sprendimams nei merai, nei administracijų direktoriai, nei kiti asmenys iš regiono įtakos turėti negali, tačiau gyventojus informuoti iš anksto, kartu spręsti tokius klausimus, yra mūsų pareiga“,- sako meras S. Margis.

Dar vienas aktualus klausimas – šildymo kainos. Laurinas Banaitis, laikinai einantis direktoriaus pareigas UAB „Pakruojo šiluma“, teigia, kad 2020 m. šilumos kainos kilti neturėtų. UAB „Pakruojo šiluma“, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu ir Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatomis, reglamentuojančiomis šilumos kainų perskaičiavimą, perskaičiavo šilumos kainą vartotojams. 2019 m. lapkričio mėnesį šildymo kaina buvo 4,49 ct/kWh be PVM, o nuo 2020 m. sausio 1 d. šilumos kaina - 5,46 ct/kWh (be PVM), iš jų: gyventojams - 5,95 ct/kWh (su 9 proc. PVM), kitiems vartotojams - 6,61 ct/kWh (su 21 proc. PVM). Pakruojo rajono gyventojams teikiamos šilumos kaina Lietuvos savivaldybėse yra 27 vietoje (iš 49 savivaldybių).

O vartotojams, kurie karšto vandens tiekėju yra pasirinkę UAB „Pakruojo šiluma“, karšto vandens kaina daugiabučiuose namuose - 6,71 Eur/m3 (be PVM). Iš jų gyventojams - 7,31 Eur/m3 (su 9 proc. PVM), o kitiems vartotojams - 8,11 Eur/m3 (su 21 proc. PVM). Nuo 2020 m. sausio 1 d. karšto vandens kaina ne daugiabučiuose pastatuose - 6,38 Eur/m3 (be PVM) arba 7,72 Eur/m3 (su 21 proc. PVM). Pagal UAB  „Pakruojo šiluma“ pateiktą informaciją, karšto vandens skaitiklių aptarnavimas vartotojui kainuos 0,90 Eur (be PVM) arba 1,09 Eur (su 21 proc. PVM).

„Šilumos kainos 2020 metais kilti neturėtų, nes biokuro kaina šiuo metu yra sumažėjusi. Kainą gali lemti ir tai, kad yra kūrenama išvalomis“,- teigia UAB „Pakruojo šiluma“ laikinasis direktorius Laurinas Banaitis. L. Banaitis taip pat rekomenduoja neprisirišti prie nurodytų kainų, nes Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šiuo metu vykdo šilumos kainos perskaičiavimą.

Verta pakalbėti ir apie vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo kainas. 2020 m. geriamojo vandens tiekimo ir paslaugų kaina mažėja. Pagal UAB „Pakruojo vandentiekis“ pateiktą informaciją, nuo 2020 m. vasario 1 d. gyventojams, atsiskaitantiems už paslaugas bute bei individualiame name, paslaugų kaina sumažės nuo 3,67 Eur/m3 iki 3,44 Eur/m3 su PVM. Šiek tiek išaugs prietaisų priežiūros ir aptarnavimo kaina: daugiabučiuose namuose – nuo 1,68 Eur butui per mėn. iki 1,85 Eur butui per mėn. su PVM, individualiame name nuo 1,25 Eur apskaitos prietaisui per mėn. iki 1,38 Eur apskaitos prietaisui per mėn. su PVM.

Viena iš kintančių kainų priežasčių – atliktos ir planuojamos investicijos į vandentvarkos ūkio plėtrą ir paslaugų kokybės gerinimą, naujai sukurtos infrastruktūros naudojimas ir išlaikymas. UAB „Pakruojo vandentiekis“ kartu su Pakruojo rajono savivaldybe įgyvendina investicinį projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstravimas Pakruojo rajono savivaldybėje“. Pastačius vandens gerinimo įrenginius gyventojai gauna kokybišką ir Lietuvos higienos normą atitinkantį geriamąjį vandenį.  

Šiemet planuojama baigti įgyvendinti „Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba Rozalimo miestelyje“. Taip pat, 2018-2019 metais pakloti vandentiekio tinklai Rimšonių kaime; pastatyti vandens gerinimo įrenginiai Draudelių, Mikniūnų, Medikonių, Guostagalio, Balsių kaimuose, įrengta nauja vandenvietė ir pastatyti vandens gerinimo įrenginiai Lygumų miestelyje, renovuoti vandentiekio tinklai Medikonių, Draudelių ir Mikniūnų kaimuose, atlikti nuotekų tinklų remonto darbai Pakruojo mieste.

Pakruojo rajono savivaldybės informacija