Vasario 8-ąją minėsime kraštiečio mokytojo, iškilaus kraštotyrininko Juozo Šliavo (1930-1979) devyniasdešimtąjį gimtadienį. Tai buvo vienas žymiausių Pakruojo krašte gimusių, gyvenusių ir dirbusių žmonių. Mokytojaudamas Žeimelio vidurinėje mokykloje, susidomėjo kraštotyra. Į tą veiklą įtraukė ir didelį būrį savo mokinių. Kartu su jais rinko eksponatus būsimam muziejui (jį įkūrė 1959 metais), kaupė duomenis iš įvairių mokslo sričių: kalbos, tautosakos, etnografijos, archeologijos. Vėliau tie duomenys, mokytojo apibendrinti, kartu su jo grožine kūryba (J. Šliavas rašė apsakymus, eilėraščius – aut. G. J.) sugulė į 20 tomų, sudarančių apie 4400 mašinraščio puslapių.

Viena didžiausių kraštotyrininko svajonių buvo iš to, kas surinkta, užrašyta, išleisti knygą apie Žeimelį. Knyga turėjo pasirodyti praeito šimtmečio aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Todėl ir J. Šliavo pokalbiai su mokiniais (straipsnio autorė – buvusi J. Šliavo mokinė ir jo vadovaujamo kraštotyros būrelio narė) tuomet sukosi daugiausia apie būsimą knygą. Su kokia meile ir užsidegimu pasakojo apie ją: kaip atrodys, kas joje bus rašoma, neužmiršdamas pasidžiaugti didžiuliu savo jaunųjų pagalbininkų indėliu. Deja, knygos teko ilgokai palaukti. Reikėjo laiko suprasti, kad Juozo Šliavo rašytinis palikimas, saugomas Lietuvos bei Latvijos mokslo įstaigose, „Žiemgalos“ muziejuje, turi būti prieinamas kiekvienam tuo besidominčiam. 1985 metais Lietuvos švietimo ministerijos, Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos iniciatyva išleista pirmoji Juozo Šliavo knyga – kultūros ir švietimo apybraiža „Žeimelio apylinkės“. Nors tai buvo gan kuklus, 143 puslapių leidinys, žeimeliečiai jį priėmė kaip didelę dovaną jų kraštui bei pagarbos ženklą Juozui Šliavui ir jo atminimui.

Susidomėjimas J. Šliavo darbais išaugo, įkūrus „Žiemgalos“ kraštiečių draugiją, o vėliau ir kultūros klubą „Linkava“. 1993 metais „Linkavos“ iniciatyva išleista knyga „Žiemgalos tyrinėjimai: Žeimelis“. Tais pačiais metais „Žiemgalos“ draugija išleido J. Šliavo eilėraščių knygelę „Krantams tolstant“, o 1996-aisiais – straipsnių rinkinį „Žiemgalių pėdsakais“. Nemažai Juozo Šliavo mokslo publikacijų įdėta į lokalines monografijas „Žeimelis“ (T.1-2, 2010), Pašvitinys (2014), Linkuva (2018). Šiandien Juozo Šliavo atminimą saugo ne tik jo mokslo darbai, išleistos knygos, bet ir „Žiemgalos“ muziejus, Didžioji ir Mažoji Žeimelio karčemos, kurių išlikimu rūpinosi iki pat savo tragiškos mirties.

Ilgai svarsčiusi, kaip paminėti Juozo Šliavo devyniasdešimtmetį, galiausiai nutariau, kad geriausias prisiminimas apie šį žmogų būtų mūsų dėmesys jo darbams, noras kuo geriau pažinti kraštą, kuriame mokytojas gyveno ir dirbo. Vasario mėnesį (data dar derinama, apie ją informuosiu vėliau) kviečiu į protų mūšį. Jam parengiau viktoriną, kurią sudaro 49 klausimai (49 pasirinkti neatsitiktinai, tiek metų truko J. Šliavo žemiška kelionė) bei žodžių grandinėlės apie Žeimelio kraštą, iškilius jo žmones ir kraštotyrininką Juozą Šliavą. Savo jėgas išbandyti kviečiu komandas, kurios jau turi patirtį tokiose kovose ir naujai sudarytas. Komandos narių skaičius nuo 3 iki 8 žmonių. Norintys dalyvauti iki vasario 3 d. kreipiasi telefonu (8 421) 61 049 į vyresn. bibliotekininkę kraštotyrai Genę Juodytę arba registruojasi el. paštu jugeter@gmail.com.

Protų mūšio pagrindinis rėmėjas – Pakruojo rajono savivaldybė. Rėmėjai: Seimo narys Antanas Matulas, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Pakruojo skyrius, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyrius, Pakruojo Juozo Paukštelio viešoji biblioteka, viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja, Pakruojo kultūros centro Suaugusiųjų dailės studijos narė Judita Jereckienė.

Viktorinos rengėja Genė Juodytė,
Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė kraštotyrai