Aplinkos  tvarumas  yra  išteklių valdymas siekiant patenkinti dabartinius poreikius bei nekeliant pavojaus būsimiems poreikiams. Tvari visuomenės ateitis neįmanoma be kiekvieno iš mūsų indėlio. Labai svarbu apie tvarumą kalbėtis su vaikais. Jie yra ateitis – jų įpročiai, žinios ir  suvokimas yra labai svarbūs tolimesniam planetos likimui. Tačiau rasti aiškų tvarumo apibūdinimą vaikams yra nelengva užduotis. Pradėkime nuo nedidelių pokyčių, kuriuos galime padaryti nuo mažens. Žinoma, svarbu ne tik edukuoti bei šnekėtis su vaikais, bet ir rodyti atitinkamą pavyzdį.

Pakruojo vaikų lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“ vykdomas projektas „Priešmokyklinio amžiaus vaikų aplinkos tvarumo sampratos ugdymas susipažįstant su gamtos ištekliais Pakruojo rajone – dolomitiniu akmeniu“. Bendradarbiaudami su partneriu AB „Klovainių skalda“, vaikai sužinojo, kur randamas dolomitinis akmuo, kaip jis išgaunamas, apdorojamas ir realizuojamas. Mūsų darželyje svečiavosi šios bendrovės projektų ir inovacijų direktorius Imantas Kuncevičius, kuris pravedė edukacinę pamokėlę apie Pakruojo rajone randamus didžiausius respublikoje dolomitinio akmens klodus. Vaikai sužinojo, kad iš dolomitinio akmens gaminama skalda  keliams tiesti, jis naudojamas statybose, kelių dangose, aplinkos puošimui, kraštovaizdžio puoselėjimui bei trąšoms ir netgi metalurgijoje. Projektų ir inovacijų direktorius vaikams pademonstravo reprezentacinius įmonės filmus ir pasakojo apie AB „Klovainių skalda” vykdomus dolomitinio akmens gavybos, gamybos ir panaudojimo galimybes. Akcentavo, kad atsakingas gamtos išteklių vartojimas yra svarbus gamtosauginis aspektas. Supažindino vaikus, kaip vyksta  gamtos landšafto sutvarkymas po dolomitinio akmens kasybos paliktų karjerų. Jie užliejami vandeniu, o karjero krantai apsodinami augalais. Augalams sodinti panaudojama ta pati žemė, kuri buvo nukasta atidengiant dolomitinio akmens klodus.  

Tyrinėjimų ir bandymų metu vaikai stebėjo įvairių dolomitinio akmens frakcijų pralaidumą vandeniui. Per pačią smulkiausią 0–2 mm frakciją vanduo bėgo ilgiausiai, suskaičiavome net iki 100 ir daugiau. Vaikai filtravo užterštą  vandenį, pastebėjo, kad smulkiausios frakcijos dolomitinis akmuo geriausiai išvalo teršalus. Dolomitinį akmenį stebėjo pro padidinamuosius stiklus, mokėsi lyginti pagal dydį, svorį, skaičiuoti, ugdė sensorinius įgūdžius liesdami, žaisdami, kurdami.

Ekskusijos į AB „Klovainių skalda“ gamyklą metu priešmokyklinukai vizualiai stebėjo dolomitinio akmens gavybos ir perdirbimo momentus, laboratorijoje vykdomus tyrimus. Susipažino, kokia yra karjero saugumo ir įrangos svarba, tam tikrų taisyklių gamykloje laikymasis. Vaikai suprato, kad gamtos išteklius naudoti reikia atsakingai, kuo mažiau žalos padarant gamtai – tai ir yra aplinkos tvarumas. Priešmokyklinukai džiaugėsi, kad dabar apie dolomitinį akmenį jie žino labai daug. Savo įgytą patirtį vaikai pritaiko įvairiose veiklose, tyrinėjimams, kūrybai.

Vykdomo projekto veiklos rezultatus  Pakruojo vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ mokytojos Zinaida Žvinklienė ir Daiva Miknevičienė pristatys XXX-oje nacionalinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje – 2024“, kuri vyks Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje.

Dėkojame AB „Klovainių skalda“, bendrovės projektų ir inovacijų direktoriui Imantui  Kuncevičiui bei darželio projekto komandai už geranorišką bendradarbiavimą, smagius įspūdžius, naują patirtį ir žinias apie mūsų rajono gamtos išteklius. Tvariai gyventi mokomės ir galime!

Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyrius

Pakruojo vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ archyvo nuotrauka