Jeigu šią savaitę jums tektų lankytis rajono mokyklose ar darželiuose, aptarti ar spręsti sudėtingesnes situacijas su švietimo įstaigų vadovėmis ar pavaduotojomis, net neabejoju, pastebėtume šį tą įdomaus – jūsų pašnekovės žvelgs į jus ramybės pilnu žvilgsniu, net ir ne tokios malonios temos neišmuš jų ,,iš veido“. Tiesa, gali būti, kad (jei pokalbis bus ypatingai įtemptas) atsiprašys minutėlei palikdamos jus vieną, o sugrįžusios maloniai ir dėmesingai pratęs pradėtą pašnekesį.

Greičiausiai norėsite tuo įsitikinti ir būtinai pakalbinsite švietimo lyderes, bet yra ir greitesnis būdas – paklausti Pakruojo švietimo centro darbuotojų, kas vyksta, iš kur šis pokytis. Atsakymas bus sausokas – šie žmonės praėjusį savaitgalį, rugsėjo 12-13 dienomis, dalyvavo stovykloje. Nenusivilkite atsaku, geriau pasidomėkite, kaip ir  ko dalyvavusiosios ten mokėsi.

,,Netradiciniai streso įveikos būdai ir strategijos“. Toks stovyklos pavadinimas. O po juo – veiklos, keičiančios ir stiprinančios žmones.

Pirmoji – paskaitos apie emocijų, emocinio streso mechanizmų atpažinimą, emocinės  gerovės stiprinimą. Jei ne lektorė Irma Šerkšnė, Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro PPT psichologė, jos būtų likę sausoku skaidrių komentavimu, vienu kitu klausimu. Buvo kitaip – dalyvės buvo pakviestos valgyti šokoladą, justi jo tekstūrą, skonį, patiriamus pojūčius, kad būtų dabartiniame laike, o ne savo rūpesčiuose ar pirmadienio planuose. Jos tyrinėjo spalvingą emocijų ratą, kad vėliau gebėtų apibūdinti savo emociją ne tik ,,laiminga“, bet  turėti dar net 27 papildomus žodžius, leidžiančius geriau suprasti ir kitiems išsakyti  savo jauseną.  Praktiškai patyrė fraktalų piešimo, lipdymo iš modalino naudą nusiraminimui, atliko projekcinius testus (rimta juoko terapija), aptarė  konkrečias situacijas ir konsultavosi, kaip į jas reaguoti, išbandė neigiamų emocijų ,,nuventiliavimo“ pratimus. Klausėm, ar padėjo. Gavom atsakymų: ,,visos emocijos geros, naudingos, reikalingos – svarbu gebėti jas atpažinti“, ,,sužinojau, kaip analizuoti savo emocijas – įvardijant tiksliai, išskiriant emocijų atspalvius“, ,,nusiraminimo būdų įvairovė“, ,,pakeitus požiūrį, galiu pakeisti ir savo reakciją“.

Kai reklamavome renginį, pažadėjome, kad viena iš jo dalių bus shinrin – yoku metodikos pristatymas. Numanymas, kad tai bus kažkas, ką verta panaudoti įveikiant emocinį stresą, buvo.  Kas tai yra, kaip tai daroma, ar tikrai veikia, buvo galima tik po praktikumo (kitos stovyklos veiklos) vadovo Rimvydo Tamulaičio ,,kvietimų“. Įvadinis  – susėdus ratu pasidomėti, kas tas shinrin – yoku. Sužinota, kad tai japoniška, moksliškai pagrįsta sveikatinimo metodika, dar kitaip žinoma kaip ,,miško terapija“ ar ,,miško maudynės“. Tai, kad tai kartu ir menas, dvi dalyvių grupės pajuto po kitų kvietimų, padėjusių įsileisti mišką į savo kūną ir pasijusti visapusiškai gyvam, užmegzti ryšį su aplinka, kitais ir pačiu savimi. Priimti kvietimai įsižiūrėti į miško spalvas, užsimerkus klausytis į vieną susiliejančių žiogų, paukščių, vėjo, pušimis keliaujančių lietaus lašų  keliamų garsų, uosti rudenėjančios pievos ir samanų paklotės kvapus, stebėti ten gyvenančius voriukus ir skruzdes. Ir dar – ieškoti... medžių. Taip, taip,  medžių – saviškių. Pušų, eglių, beržų, su kuriais norėtųsi pakalbėti, išsisakyti. Transformuojanti patirtis, per kurią ateina suvokimas, kad miške ,,galima pabūti su savimi“. Dabar jau pats metas pridurti, kad ir stovyklos vieta buvo parinkta neatsitiktinai –  vyko ,,Vėžežerio“ stovyklavietėje, įsikūrusioje Kurtuvėnų regioniniame parke.

Antrosios dienos rytas buvo skirtas restartui. Praktikumui, kuriame pristatytas ir išbandytas jogos pratimų (kaip judesio terapijos) rinkinys, mokytasi sąmoningai kvėpuoti, sąmoningai stebėti savo kūną. Tam, kad švietimu besirūpinančiosios turėtų įrankį. Nematomą, bet  galingą – gebėjimą įkrauti ir taip iš naujo  paleisti vidinę emocinio atsparumo programą. Sakoma, mokomės iš pavyzdžių. Jogos mokytoja Eugenija Zabarskienė, spinduliuojanti ramybę ir tikėjimą tuo, ką daro, tokia ir buvo. Jau vien ko vertas pasiūlymas ir išmokimas pasimėgauti ,,jogišku kavos puodeliu“ (paaiškinu – judesiu ir kvėpavimu paremtas pratimas, veikiantis taip, kaip rytą išgerta kava).

Viena detalė – nusifotografavus paskutinei nuotraukai, į akį krito užrašas ant dalyvės Gražinos marškinėlių – ant dešiniojo peties – „here“, kairiojo – „now“. Manau, kad  daugelis, turėdami anglų kalbos pagrindus, suprantate, kad tai ,,čia“ ir ,,dabar“. Tarsi nesąmoningas apibendrinimas to nusiteikimo, kuris vyravo tų dviejų dienų metu. Tame nusiteikime buvo visko. Nuo tylos iki darbinio šurmulio, nuo kuklios šypsenos iki kvatojimosi iš visų plaučių,  nuo santūrumo iki nuoširdaus paatviravimo. Nuo dar likusio rūpesčio apie paliktus, laukiančius darbus šešėlio iki  atsigręžimo, susikoncentravimo į save. Nuo intensyvumo iki prabangaus laiko sau.  ,,Manau, kad tapome laisvesnės, atviresnės, tikresnės viena kitai“, ,,Leido pajusti, kad esu bendruomenės  dalis“, ,,Atpalaidavo, suteikė džiaugsmo“ – taip apie bendryste pastiprintą mokymąsi kalbėjo dalyvės.

Žinom, kad  galėjome apie stovyklą parašyti kitaip. Pateikdami jos tikslą (suteikti ugdymo įstaigų lyderiams praktinių įgūdžių ir metodų, padedančių įveikti emocinį stresą ir gerinti emocinę savijautą pasitelkiant netradicinius metodus), uždavinių įgyvendinimo analizę, anketos atsakymų suvestinę, į klausimus atsakiusiųjų procentus. Paliksime tai ataskaitai. Norėjosi, kad tiek patikėjusieji idėja, tiek skaitantieji pajustumėte, kad tokią stovyklą organizuoti buvo be galo prasminga. Pakruojo rajone dabar yra daugiau emociškai sustiprintų švietimo lyderių. Daugiau tų, kurie ,,regi“, geba labiau gilintis  į save, moka esant reikalui sau padėti. Tikimės, kad tai pastebėsite.

Pakruojo švietimo centro metodininkė Rima Leimontienė

Stovyklos dalyvių  nuotraukos

Priemonė finansuojama iš 2025 m. Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos. Pakruojo švietimo centrui buvo skirtas finansavimas veiklai ,,Emocinės sveikatos gerinimo įrankiai švietimo įstaigų lyderiams: netradiciniai streso įveikos būdai ir strategijos“ įgyvendinti.