Nutirpus sniegui bei šiltėjant pavasario orams, šalyje prasidės pernykštės žolės gaisrai. Pernai 2023 m. ugniagesiai Pakruojo rajone 16 kartų vyko gesinti gaisrų atvirose teritorijose, iš to skaičiaus 11 kartų vykta gesinti degančios žolės, 1 kartą degančių ražienų, 4 kartus gesino gaisrus kitose  atvirose teritorijose. Už šių skaičių slypi dideli nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Žolės deginimo metu žūsta dirvožemyje gyvenantys mikroorganizmai bei pievose prieglobstį randantys paukščiai ir smulkūs žinduoliai. Tokioje gaisro suniokotoje gamtoje sudėtinga atkurti gyvenimą ir sugrąžinti patirtą žalą gamtai bei žmonėms. Negana to, žolės degimo metu į orą išsiskiria įvairūs kenksmingi teršalai su sveikatai pavojingomis kietosiomis dalelėmis, kurios pasklinda gyvenamojoje aplinkoje ir su įkvepiamu oru patenka į žmonių organizmus. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai nuolat įspėja, kad žolės deginimas yra draudžiamas ir primena apie jos sukeliamus pavojus – neretai nuo degančios žolės ugnis persimeta ir į šalia esančius pastatus. Todėl gyventojai pirmiausia turi pamąstyti, kaip iškilusią problemą galima būtų išspręsti nedeginant žolės, o tie, kurie galvoja apie žolės deginimą, turėtų įsivertinti riziką dėl galimų nuostolių savo bei valstybės turtui. Valstybės patiriama našta dėl kasmetinių žolės deginimų yra sunkiai įvertinama – tai šimtai hektarų suniokotos žemės, kurią sudėtinga atgaivinti, žmonių turtas bei sveikata. Savo ruožtu specialistai primena, jog ne pagal reikalavimus deginant žolę yra skiriamos ne tik piniginės nuobaudos. Išimtys žolės deginimui daromos, jei laikomasi Aplinkos ministerijos patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Juose numatyta, kad sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti (ar jei kompostavimas padeda plisti augalų kenkėjams), kitaip panaudoti, bet ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas į krūvas. Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu ar smėliu.

Draudimai ir apribojimai

• Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV–V klasės miškų gaisringumui (šias sąlygas nustato Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, jas skelbia žiniasklaida).
• Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą laužų kūrenimui nustatytose vietose).
• Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).
• Kai sugrėbtų (surinktų) augalų, jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 m³ tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).
• Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.

Atsakomybė

• Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
• Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
• Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
• Taip pat vertinama aplinkai padaryta žala.

Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus bus baudžiami jų tėvai.

Pamatę deginamą žolę nedelskite – nedelsiant skambinkite telefonu 112.

PAGD prie VRM Šiaulių PGV Pakruojo PGT informacija