Rugpjūčio 5-9 dienomis vyko stovykla „Judinam Vasarą 6“, kuri sujungė širdis. Bent jau taip perteikiame mes, nes dalyvavimas joje buvo vienas iš geriausių vasaros nuotykių. Ši stovykla paliko didelį įspūdį jaunimui bei svečiams. Viskas prasidėjo nuo komandų išsiskirstymo, kurios visiems tapo lyg šeima. Komandos turėjo ir pirmąjį iššūkį - varžytuves, kurias sudarė sporto rungtys bei galvosūkiai. Vakare komandos sukūrė ir pristatė komandos talismaną. Kas pasirinko „duobkasių“ vaidmenį, kas prisistatė „pomidoriukais“, kas kalbėjo apie „džinsų“ poveikį pasauliui, o kas, tiesiog, buvo debesėliais. Išties, įspūdinga matyti jaunimo kūrybiškumą ir komandiškumą. Antroji diena – dovanėlių diena. Stovyklautojai, ne tik, vieni kitiems dovanojo saldainius, guminukus ar gėles, bet ir palepindavo draugus gerais darbais. Kiekvienas rytas prasidėdavo ,,žadintojų“ garsia muzika ir mankšta, kuri nuteikdavo mus gerai ir produktyviai dienai. Įsibėgėjus dienai vadovai mus pasitiko įsikūniję į Lietuvos socialinių tinklų žvaigždes, prasidėjo stovyklos detektyvas „Kas pavogė deimantą?“. Pamankštinus protą, atėjo metas dar kartą pamankštinti kūną, stovykloje startavo linksmosios estafetės. Vakare stovyklautojai sulaukė tikrų mados ikonų, kuriems pristatė savo sukurtus įvaizdžius. Jaunimas turėjo galimybę įsikūnyti į žiūrimų animacinių filmukų personažus. Turime pripažinti, kad visų komandų kostiumai buvo neįtikėtini! Trečią dieną, po mankštos išėjome į 23-ų kilometrų žygį, kurio metu ne tik vienas su kitu bendravome, bet ir dalinome vienas kitam komplimentus. Būta ir nuvirtusių medžių, pelkių, kalnų, o viską vainikavo, visų išgirtas šeimininkės Margaritos išvirtas plovas. Su dainomis, pokalbiais ir šypsenomis veide žygis tikrai neprailgo ir iš daugelio lūpų išgirdome, kad tikrai galėjome eiti ir toliau. Tačiau, kad ir kaip būtų buvę linksma, dauguma grįžo tikrai pavargę, tačiau vakare mūsų laukė „komedijinio pobūdžio satyrinė aktualijų laida“, kurioje tikrai buvo daug juoko ir nei vienas neliko ja nusivylęs. Po laidos stovyklautojų laukė pirtis, filmas ir laužas. Ketvirtą dieną visų laukė apkabinimai, kurie nesibaigė visą dieną! Mūsų nuomone, tai buvo tikrai gera idėja, nes šiltas ir nuoširdus apkabinimas daugumai įžiebė liepsnelę akyse ir pakėlė nuotaiką, padėjo užmėgsti dar stipresnį ryšį su kitais stovyklos dalyviais. Ši diena buvo truputį kitokia, nes po mankštos ir skaniausių Margaritos pusryčių, sulaukėme svečių. Turėjome paskaitas apie savivertę, dėmesio sutelkimą į teigiamus dalykus, apie meilę sau, apie priklausomybes, bendruomeniškumą, pilietiškumą, turėjome ir galvosūkių stalą. Išlydėjus svečius, pasisotinus apturėjome ir kūrybines dirbtuves, kuriose buvo galima nusilipdyti ką nors iš molio, išsilankstyti varlytę ar gėlytę, išsipiešti arba išsidažyti marškinėlius, pasidaryti draugystės apyrankių, „pasipuošti“ save laikinomis tatuiruotėmis. Ir galų gale - paskutinis pasirodymas. Muzikinė kaukė pagal burtų būdu išrinktą muzikinę grupę. Kiekviena komanda atidavė visą save, kad tik pasirodytų ir tūrėtų gerą laiką scenoje. Komandos įkūnijo ne tik žinomas pasaulio muzikines grupes, bet ir kažkuo pasižymėję stovyklautojai buvo nominuoti ir apdovanoti prizais. Su liūdesiu sulaukėme paskutinės dienos... Penktadienį kiekviena komanda turėjo paskutinę refleksiją, paskutinius komplimentus, kritikas bei apkabinimus, emocijomis dalinosi ne tik gyvai, bet ir laiškeliuose. Po daiktų susikrovimo sulaukėme uždarymo, kitaip vadinamu - ašarų malūnu. Tačiau, grįžus namo šiltų apkabinimų netrūko, nes perskaitėme gautus laiškelius ir dar kartą nusikėlėme į tą nuostabią savaitę. Tariame didelį AČIŪ visiems organizatoriams ir savanoriams, prisidėjusiems prie šios nuostabios stovyklos. Vasarą pajudinom kaip reikiant!

Teksto autorės PAJC savanorės

Foto. NedasGo