Kovo 1 d. vyko Lietuvos kultūros tarybos suorganizuotas tyrimo „Kaip Lietuvos gyventojai dalyvauja kultūroje?“ pristatymas, kuriame dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Renata Budrienė ir Pakruojo kultūros centro direktorė Arina Janeliūnienė. Lietuvos kultūros tarybos užsakymu atliktą gyventojų tyrimą apie kultūros produktų ir paslaugų vartojimą, jų prieinamumą ir kokybę pristatė jo autoriai dr. Laima Nevinskaitė ir KOG instituto įkūrėjas Domantas Gailius.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad aktyviausiai į kultūrą įsitraukia Kauno ir Klaipėdos miestų bei Alytaus apskrities gyventojai, o kultūros prieinamumas geriau nei vidutiniškai vertinamas Vilniuje ir Kaune, kultūros kokybė – Vilniuje ir Kauno bei Alytaus apskrityse. Pastebėta, jog nors šiek tiek sumažėjo dalyvavimas kultūroje, t. y. mažesnė dalis gyventojų savanoriavo, užsiėmė labdaringomis ar bendruomeninėmis veiklomis, tačiau bendrai įsitraukimas į kultūrą padidėjo.

Nors pagrindinėmis kliūtimis įsilieti į kultūrinį gyvenimą, gyventojai įvardijo laiko, intereso stoką, taip pat kainą, tačiau bendrai šios problemos mažėja. Tyrimas atskleidė, kad 2023 m. mažiau žmonių nei 2020 m. intereso stoką įvardijo kaip kliūtį. Taip pat sumažėjo ir gyventojų teigiančių, kad nedalyvauja kultūriniame gyvenime dėl paslaugų kainos. O apie penktadalis žmonių įvardijo, kad jokių kliūčių dalyvauti kultūroje nemato.

Visgi ir toliau išliko ryški socialinė atskirtis tarp aktyviau ir mažiau aktyviai kultūrą vartojančių ir į ją įsitraukiančių, palankiau ar mažiau palankiai ją vertinančių gyventojų. Ją galėjo nulemti išsilavinimo, pajamų, užimamų pareigų skirtumai, taip pat ar dalyvavimas kultūroje perduodamas iš kartos į kartą.

KOG instituto įkūrėjas ir partneris Domantas Gailius atkreipė dėmesį, kad palanki kultūrinė aplinka vaikystėje galėjo lemti tiek kultūros vartojimą, tiek dalyvavimą tolesniame žmogaus gyvenime. Tyrimas atskleidė, kad tarp aktyviai dalyvavusių kultūroje beveik nebuvo žmonių, kurie augo nepalankiame kultūriniame kontekste, o net ketvirtadalis „kultūros dar neatradusių“ apklaustų gyventojų augo būtent tokioje aplinkoje.

Jis pastebėjo, kad vartojantys ar ją kuriantys gyventojai buvo laimingesni, turėjo platesnį socialinį ratą, daugiau iš jų pritarė, kad jų asmeninis tapatumas buvo tvirtai susijęs su Lietuvos kultūra. Tokie gyventojai dažniau padėjo žmonėms, priklausantiems kitai tautinei, religinei ar socialinei grupei, bei pritarė, kad visuomenei naudinga, kai ji sudaryta iš skirtingoms kultūroms priklausančių žmonių.

Daugiau informacijos apie renginį ir tyrimo pristatymą rasite: https://www.ltkt.lt/naujienos/894-tyrimas-nustate-kad-dalyvaujantys-kulturiniame-gyvenime-yra-pilietiskesni-ir-laimingesni-.html?fbclid=IwAR2s2QddRmwSMUzGBGMbpslJL3MYLb0iYlE1Q5ADCga0rLZya3PPyvtf8t8

Su atliktu tyrimu galima susipažinti: https://www.kulturostyrimai.lt/uncategorized/gyventoju-dalyvavimas-kulturos-ir-pasitenkinimas-kulturos-paslaugomis-2023/

Parengta pagal Lietuvos kultūros tarybos informaciją

Nuotrauka V. Budrio