*ornament*

Paieška

Pakruojo rajono
savivaldybė

Teisingumo ministerijos informacija dėl inicijuotos teismų pertvarkos

Teisingumo ministerijos informacija dėl inicijuotos teismų pertvarkos

Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projekto ir susijusių įstatymų projektų (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) rengimas buvo atliekamas įvertinant visumą kriterijų, kurie laikytini svarbiais ir reikšmingais sprendžiant dėl teismų rūmų sujungimo ir tinkamo bei efektyvaus teismų darbo užtikrinimo, kartu siekiant užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą asmenims.

Vertinant teismų veiklos optimizavimo galimybes, atsižvelgta ir į 2013 m. birželio 23 d. Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) Teisingumo kokybės užtikrinimo darbo grupės (CEPEJ-GT-QUAL) pateiktas Teismų sistemos žemėlapių sudarymo rekomendacijas:

a) užtikrinti teisę į teisingumą teismo įstaigų artumo piliečiams prasme;
b) mažiausio dydžio teismo, kuriam pakaktų įvairių kompetencijų ir kuris galėtų užtikrinti, jog vykdys visas jam priskirtas funkcijas, nustatymą;
c) išlaidų mažinimą – optimaliai panaudoti teismo administravimo išlaidas, kurios negali ir neturi būti švaistomos;
d) užtikrinti, kad teismuose būtų teikiamos aukščiausios kokybės ir tinkamo veiksmingumo lygio paslaugos.

Pabrėžtina, kad, sprendžiant dėl apylinkių teismų rūmų atsisakymo ar sujungimo, buvo laikomasi visų teismų rūmų atžvilgiu vienodų kriterijų visumos ir jie buvo taikyti sistemiškai, o Įstatymų projektai parengti teikiant prioritetą teisės kreiptis į teismą tinkamam įgyvendinimui. Įstatymų projektų rengimo procese remtasi statistiniais duomenimis ir skaičiavimais, kuriuos pateikė tiek Nacionalinė teismų administracija, tiek Valstybinė duomenų agentūra. Sprendžiant dėl apylinkių teismų reorganizavimo, teismų rūmų sujungimo ar naikinimo, vadovautasi šiais pagrindiniais kriterijais:

a) Teismo geografinis išsidėstymas ir gyventojų skaičius. Atstumai tarp teismo rūmų yra svarbūs, vertinant tiek teismų teritorinį prieinamumą gyventojams, tiek teisėjo darbo organizavimą (vykimo į bylos nagrinėjimo vietą trukmę). Gyventojų skaičiaus kitimo tendencijos savivaldybėse yra svarbios numatant demografinius pokyčius bei vertinant teismo paslaugų poreikį atitinkamose teritorijose. Apylinkių teismų rūmų veiklos teritorijos apjungiamos vadovaujantis principu, kad atstumas nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų apie 60 kilometrų. Toks atstumas akcentuojamas tarptautinėse rekomendacijose kaip užtikrinantis teismo įstaigų artumą piliečiams. Be to, siekiant išlaikyti teismo paslaugų prieinamumą gyventojams, prireikus, teisėjas nagrinėti bylos vyktų ir į kitą proceso vietą.
b) Bylų srautai ir darbo krūvis. Gautų bylų srautai teismuose leidžia objektyviai įvertinti teismo paslaugų paklausą tam tikroje teritorijoje, o darbo krūviai – įvertinti teismo užimtumą.
c) Teismo sudėtis ir žmogiškieji ištekliai. Šiuo aspektu svarbu įvertinti teisėjų ir teismo darbuotojų skaičių, galimybes perkelti teisėjus ir darbuotojus į kitus teismus ar teismo rūmus. Vertinta, kad apylinkės teisme turėtų būti ne mažiau kaip 20 teisėjų etatų, teismo rūmuose – 7 teisėjų etatai (minimalus teisėjų etatų skaičius specializacijos įtvirtinimui).
d) Teismo infrastruktūra ir jos išlaikymas. Teismo patalpos, darbo ir klientų aptarnavimo sąlygos, atvykstančio nagrinėti bylą teisėjo ir teismo darbuotojų, atliekančių organizacinius veiksmus teismo posėdyje, darbo sąlygos, teismo patalpų išlaikymo kaštai bei ilgalaikių investicijų poreikis yra svarbūs efektyvios teismo veiklos organizavimo rodikliai.
e) Papildomai atsižvelgta ir į: rašytinio proceso tvarka išnagrinėjamų bylų kiekius; prognozuojamus darbo krūvio pokyčius, įgyvendinus siūlomus pokyčius dėl apylinkių teismų veiklos optimizavimo; galimybę organizuoti nuotolinius ir išvažiuojamuosius teismo posėdžius, panaikinus teismo rūmus ir (ar) perkėlus jų veiklą į kitus teismo rūmus. Šiame kontekste svarbu pastebėti, kad esant poreikiui, savivaldybės, kurioje naikinami teismo rūmai, teritorijoje organizuoti išvažiuojamuosius teismo posėdžius, būtų galimybė sudaryti bendradarbiavimo sutartį su Nacionaline teismų administracija (konkrečiu apylinkės teismu) dėl patalpų skyrimo bylų nagrinėjimui. Ši praktika šiuo metu jau yra taikoma – Vilniaus regiono apylinkės teismas yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį su Elektrėnų savivaldybe, kuri skiria patalpas žodinių bylų nagrinėjimui ir tokiu būdu užtikrinamas teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas teritoriniu aspektu.

Parengta pagal LR Teisingumo ministerijos informaciją