Žeimelis – 2025metų mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Titulą Kultūros ministerija Žeimeliui skyrė įvertinusi Žeimelio bendruomenės centro teikta paraiška „Žeimelis – Žiemgalos kultūros, istorijos ir mokslo židinys“. Kviečiame susipažinti su Žeimeliu ir Žiemgalos kultūra.

Senojoje žiemgalių žemėje įsikūręs Žeimelis, vadintas Žeimiu, rašytiniuose istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1500 metais. 2025-aisiais metais miestelis mini savo 525-ąjį gimtadienį. Žeimelis yra beveik pačiame seniau čia gyvenusių žiemgalių genties žemių centre. Taip pat jis yra dabartinės geografinės Lietuvos Žiemgalos žemumos centre. Todėl, minint jubiliejų ir ta proga tapus mažąja Lietuvos kultūros sostine, tai yra puiki proga ne tik vietos bendruomenei pristatyti save ir turtingą miestelio istoriją, bet ir atskleisti unikalaus istorinio baltų regiono – Žiemgalos – ypatumą bei svarbą Lietuvos kultūriniame, moksliniame ir istoriniame kontekste.

Norime plačiau supažindinti su Žiemgala ir žiemgaliais.

Žiemgala ir žiemgaliai

Žiemgala – tai istorinė baltų žemė, kurioje gyveno žiemgalių gentis, turėjusi savo kalbą, savitą kultūrą ir pasaulėvaizdį. Žiemgalą galima apibrėžti Lielupės baseino areale, kuris apėmė dabartinę Šiaurės Lietuvą bei Vidurio Latvijos pietinę dalį.

Žiemgalių kilmės ištakos – pilkapių su akmenų vainikais kultūrinėje srityje. IV–V a. šiame areale išsiskyrė žiemgalių gentis. Žiemgalos teritorijoje randama daug senovinių gyvenviečių ir kapinynų. Keramikiniai indai, metalo dirbiniai ir papuošalai, tekstilės liekanos ir kiti archeologiniai radiniai rodo, kad šioje žemėje gyveno darbštūs, kūrybingi, meniški, inovatyvūs žmonės. Žiemgaliai garsėjo kaip geri žemdirbiai, vertėsi gyvulininkyste, medžiokle, žvejyba, bitininkyste, amatininkyste, prekyba. Jie turėjo uostą, o Lielupės ir Dauguvos upėmis palaikė ryšius su kitomis baltų gentimis, skandinavais, slavais, Gintaro keliu – su Romos imperija.

Žiemgaliai pasižymėjo karingumu, jie kovojo ne tik su užjūrio priešais – skandinavų vikingais, bet ir su lietuviais, lyviais, net tarpusavyje. XIII a. I pusėje prasideda daugiau nei 70 metų trukęs kovos etapas su kalavijuočiais, Livonijos ordinu. Tokia kovinga kasdienybė skatino gamintis ginklus, statytis gerai įtvirtintas pilis, gynybinius įtvirtinimus, pilti piliakalnius. Nors Žiemgala buvo savarankiška teritorija, su savo vadais, politine organizacija, tačiau nesudarė vientiso politinio vieneto. Per amžius sukaupta karinė patirtis žiemgaliams leido priešintis ilgiausiai iš visų pavergtų baltų genčių. Didžiausias pasiekimas ir įkvėpimas nepasiduoti – kartu su žemaičiais pasiekta pergalė Saulės mūšyje, kuriame buvo nugalėtas Kalavijuočių ordinas.

Žiemgala, kaip savarankiškas politinis ir kultūrinis regionas, pradėjo silpti po kryžiuočių invazijų ir Lietuvos valstybės susidarymo. XIII–XIV a. šiaurinei Žiemgalos daliai atsidūrus Livonijoje, o pietinei daliai – Lietuvoje, žiemgaliai ilgainiui įsiliejo į lietuvių ir latvių tautas.

Latvijoje Žiemgalos vardas išliko tokiuose teritorinių darinių pavadinimuose kaip Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Žiemgalos kultūrinis-istorinis regionas. Lietuvoje Žiemgalos pavadinimas aktualizuotas tik XX amžiuje. Tarpukariu žiemgališką tapatybę puoselėjo Vismantų kraštotyrininkas Jonas Brinkis. XX a. vid. Žiemgala atgimė Žeimelio kraštotyrininko Juozo Šliavo darbuose. Jis pradėjo vartoti Lietuvos Žiemgalos sąvoką ir įkūrė „Žiemgalės“ muziejų. Atkurtoje Lietuvoje Šliavo idėjos įkvėpė didelį būrį kraštiečių puoselėti Žiemgalos atminimą moksliniuose, meniniuose, kultūriniuose, visuomeniniuose baruose. Buvo įkurta „Žiemgalos draugija“, o „Žiemgalos leidykla“ parengė daugybę leidinių Lietuvos Žiemgalos istorijos, kalbotyros, etnologijos, menotyros, kultūrologijos ir kt. temomis.

XXI a. žiemgališkos tapatybės, kartu ir Žiemgalos regiono aktualizavimą sustiprino Europos Sąjungos remiami bendradarbiavimo per sieną projektai. 2007 m. atsivėrusi siena suintensyvino bendradarbiavimą su Latvijos žiemgaliais. Moksliniuose darbuose kalbama apie galimybes išskirti Žiemgalos kultūrinį, etnokultūrinį ar savimonės regioną. 2020 m. Žiemgalos pavadinimas atsirado Lietuvos rinkimų apygardų žemėlapyje. Žiemgališkos tapatybės gyvybingumą liudija 2021 m. Lietuvos gyventojų statistinio tyrimo duomenys – žiemgalių etninei grupei save priskyrė 56 asmenys.

Dr. Auksė Noreikaitė, VDU HMF Letonikos centras

Nuotraukose: Juozo Šliavo piešiniai „Iš amžių glūdumos“

1. Viestartas – galingiausias XII a. I pusės Žiemgalos kunigaikštis
2. Mežuotnės pilis XIII a.