Birželio antroje pusėje Pakruojo rajono ir Bauskės savivaldybės atstovai dalyvavo pažintiniuose vizituose Iecavoje, Bauskėje, Pakruojyje ir Kelmės rajone. Šie pažintiniai Savivaldybės administracijos, savivaldybės biudžetinių įstaigų, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų atstovų vizitai Latvijoje ir Lietuvoje – viena iš projekto Nr. LLI-524 „Atsinaujinimo „stiprintuvas“ Pakruojo ir Iecavos savivaldybėse“ (Booster for ReStart) (toliau – projektas) veiklų. Vizitų tikslas – susipažinti su savivaldybėse įrengta sporto, švietimo bei kita viešąja infrastruktūra gyventojams, pasidalinti patirtimi, su kokiais iššūkiais susiduriama tiek vykdant infrastruktūros atnaujinimo darbus, tiek ir organizuojant veiklas gyventojų užimtumui, fiziniam aktyvumui skatinti, vykdant ugdymo procesą. Iš viso organizuoti keturi pažintiniai vizitai, juose dalyvavo 20 Pakruojo rajono savivaldybės atstovų iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos, Linkuvos, Žeimelio gimnazijų, Lygumų pagrindinės mokyklos, Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro, Pakruojo rajono sporto centro, rajono sporto organizacijų.

Pažintinius vizitus pradėjome nuo Iecavos (Latvija) – birželio 16 d. lankėmės Iecavos muzikos ir menų mokykloje, jaunimo centre, dienos centre, apžiūrėjome renovuojamą sporto mokyklą, naujai pastatytas Iecavos vidurinės mokyklos aktų bei Iecavos pagrindinės mokyklos sporto sales, pasivaikščiojome pėsčiųjų taku palei upę, apžiūrėjome įrengtas viešąsias erdves: vaikų žaidimo aikšteles, stadioną bei sporto aikšteles, riedučių / riedlenčių parką, dviračių trasą, parką. Iecavos jaunimo centras, dienos centras bei Iecavos muzikos ir menų mokykla įsikūrę viename pastate, o šalia veikia ir Iecavos sporto mokykla. Jaunimo centre gali lankytis ne tik jaunuoliai, bet ir vaikai, todėl po pamokų lankantys muzikos ir menų bei sporto mokyklas vaikai suguža į Jaunimo centrą. Čia įrengtoje virtuvėlėje gali gamintis, šildytis maistą, laisvalaikio patalpose ruošti pamokas, žaisti žaidimus, užsiimti kita juos dominančia veikla. Jaunimo centre gali lankytis ir kitu, jiems patogiu laiku – visi yra laukiami. Puikus pavyzdys, kad į darbą su jaunimu (Latvijoje jaunimas yra jaunuoliai nuo 14 iki 25 m. amžiaus) orientuotas centras gali dirbti ir užimti (ir įsitikinome, puikiai tą daro!) ir jaunesnius vaikus, kad tik jie būtų saugūs bei aktyviai ir turiningai leistų laisvą laiką.

Iecavos ugdymo įstaigose vaikams iki 8 klasės maitinimas nemokamas, todėl Iecavos vidurinė mokykla, kurioje yra 840 vaikų, jau ne vienus metus turėjo didelę problemą – dėl labai didelio vaikų srauto buvo sunku tinkamai organizuoti vaikų maitinimą. Kaip pasakojo mokyklos direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams Daiga Skuja, tam reikėdavo penkių pertraukų. 2022 m. pabaigoje pastatytas priestatas, kuriame įrengta aktų salė, o buvusi aktų salė pertvarkyta į didelį valgomąjį, todėl dabar maitinimo procesas sklandus, o mokyklos bendruomenė džiaugiasi ir valgykla, ir nauja, erdvia aktų sale.

Šalia Iecavos vidurinės mokyklos – Iecavos stadionas su bėgimo takais, natūralios žolės futbolo aikšte, treniruokliais, mažesnių matmenų dirbtinės dangos futbolo aikštele, teniso kortais, krepšinio aikštelėmis. Šia sporto infrastruktūra naudojasi tiek vidurinės, tiek už 400 m esančios Iecavos pagrindinės mokyklos, tiek ir viso Iecavos miesto bendruomenė. 2022 m. baigta ir priestato prie Iecavos pagrindinės mokyklos statyba – jame įrengta sporto salė su krepšinio sale, tribūnomis žiūrovams, mažesnėmis salėmis, persirengimo patalpomis. Krepšinio salė esant poreikiui gali būti transformuojama į dvi mažesnes – tam naudojama nuleidžiama/pakeliama medžiaginė pertvara, todėl vienu metu gali vykti varžybos keletui grupių. Šiuo metu Iecavos sporto mokykla renovuojama, todėl naujai pastatytoje sporto salėje sportuoja ir sporto mokyklą lankantys vaikai. Už nustatytą mokestį patalpas gali išsinuomoti ir įvairios organizacijos, sporto klubai. Tvarkant viešąją infrastruktūrą didelis dėmesys skiriamas gyventojų patogumui: vaikų žaidimo aikštelės įrengiamos ten, kur didžiausia gyventojų koncentracija, parenkant įrangą stengiamasi atitikti visų amžiaus grupių (vaikų ir vyresnių jaunuolių) poreikius, triukšmingesnes erdves stengiamasi įrengti atokiau nuo gyvenamųjų namų. Taip pat ne mažesnis dėmesys skiriamas sukurtos infrastruktūros apsaugai – kaip teigė Ineta Bramane, Bauskės savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros departamento vyriausioji specialistė, kiekvienoje vietoje, kur yra įrengiama kažkokia įranga, sukuriama viešo naudojimo infrastruktūra, yra įrengiamos ir vaizdo stebėjimo kameros, ir tai tampa puikia prevencine priemone.

Birželio 19 d. atsakomajam vizitui kvietėme Bauskės savivaldybės atstovus atvykti į Pakruojį. Tą pačią dieną pagal tą patį projektą Nr. LLI-524 Booster for ReStart Pakruojo miesto stadione vyko tarptautinės sporto varžybos Pakruojo rajono ir Bauskės savivaldybių vaikams. Sudalyvavę varžybų atidaryme ir palinkėję vaikams sėkmės, vykome pasidžiaugti tuo, ką turime ir mes. Lankėmės Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos stadione, sporto salėje, tada Kruojos tvenkinio pakrante nuėjome į Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklą. Aprodėme patalpas, kuriose vyksta muzikos, dailės, šokių užsiėmimai. Taip pat čia mus pasitiko ir Pakruojo atviro jaunimo centro darbuotoja Sandra Martinaitienė bei centro lankytojai, kurie aprodė turimas Pakruojo atviro jaunimo centro patalpas, sukurtas erdves, pasakojo apie organizuojamas veiklas. Lauke apžiūrėję krepšinio aikštelę, teniso kortus, lydėjome svečius link centro – pasidžiaugėme sutvarkyta Vienybės aikšte, atnaujinta turgaviete, buvusios spaustuvės pastatu, ir stabtelėjome Pakruojo gaisrininkų stoginėje. Čia trumpą ekskursiją pravedė Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus kultūros programų koordinatorė Rimantė Baratinskienė – pristatė ir stoginės istoriją, ir mūsų įžymųjį profesorių Stasį Ušinską. Iš stoginės keliavome į kitą mūsų puošmeną – Pakruojo sinagogą, kur taip pat trumpai pristatėme šį unikalų objektą. Nusifotografavę apžvalgos aikštelėje, sutvarkytais takeliais patraukėme link Kruojos upės salų bei Pakruojo miesto parko. Parke taip pat pristatėme atnaujintą infrastuktūrą, o Pakruojo rajono sporto centro direktorė Aušra Dvelienė papasakojo apie įrengtą diskgolfo parką bei pakvietė visus sudalyvauti diskgolfo mini turnyre – visi turėjome diskus ir varžėmės, kuris gi mažiausiu metimų skaičiumi pataikys į krepšį. Atrodė lengviau, nei buvo iš tiesų, bet vis tik visi diskai krepšį pasiekė. Žinoma, rekordų tikrai nepasiekėme, bet azarto ir emocijų netrūko! Po šios mankštos pasišnekučiuodami patraukėme link stadiono, kur netrukus turėjo prasidėti sporto varžybų dalyvių apdovanojimo ceremonija, o pakeliui dalinomės planais atnaujinti BMX trasą, pastatyti pėsčiųjų tiltą, jungiantį stadioną su BMX trasa, įrengti mini golfo, „petankės“ aikšteles, atnaujinti miesto stadioną ir šalia jo įrengti naujas sporto ir laisvalaikio erdves. Idėjų ir planų daug, ir nuoširdžiai tikime, kad per keletą artimiausių metų sporto ir laisvalaikio erdvių Pakruojyje tik daugės, ir po kurio laiko galėsime vėl kviestis svečius ir džiaugtis mūsų įgyvendintais gražiais darbais. Po apdovanojimų išlydėjome svečius – atsisveikinome trumpam, nes po savaitės laukė trečiasis susitikimas, kuris buvo numatytas Kelmės rajone.

Birželio 27 d. pratęsėme vizitų seriją – abiejų savivaldybių atstovai susitikome Kelmėje. Pagal darbotvarkę buvome suplanavę aplankyti Kelmės sporto centrą, Jono Graičiūno gimnaziją, apžiūrėti Kelmėje ir Tytuvėnuose įrengtas viešąsias sporto ir laisvalaikio erdves. Mus pasitiko Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Michailovas bei Kelmės sporto centro komanda: direktorius Vaidotas Monkevičius, jo pavaduotoja Laura Balsytė, metodininkas Arūnas Bernadišius. Apžiūrėjome jau beveik prieš penkerius metus pastatytą sporto centro pastatą. Sporto centre yra didelė krepšinio salė, kuri ne tik lengvai gali būti transformuojama į dvi atskiras mažesnes sales, bet ir joje gali būti žaidžiamas tinklinis, salės futbolas – tam išpieštos skirtingų spalvų linijos, čia organizuojami stalo teniso turnyrai, sutraukiantys daug profesionalų ir mėgėjų iš visos Lietuvos. Įrengta imtynių, treniruoklių salė. Treniruoklių salės populiarumas toks, kad ji atidaryta septynias dienas per savaitę – už prieinamą mokestį gali sportuoti visi norintys. Šiuolaikiški, tvarkingi persirengimo kambariai. Kaip pasakojo centro direktorius, pastate buvo planuota įrengti boulingo takelius, bet dėl išaugusių kainų ir įrangos tiekėjų trūkumo gražūs planai palikti ateičiai, bet tose patalpose karaliauja teniso stalai, smiginio zona bei biliardinė – čia taip pat gali lankytis tiek sporto klubai, organizacijos, tiek ir laisvalaikį praleisti norintys gyventojai. Šalia sporto centro pastato – ne tik didelė ir patogi automobilių stovėjimo aikštelė, bet ir didelė savo šlovės valandos laukianti teritorija – čia planuojama įrengti naują lauko sporto aikštyną. Už pastato – ką tik „iškepti“ keturi dirbtinės dangos teniso kortai – išbandyti rankos jėgą ir miklumą galėjome ir mes. Ateities planuose – ir baseinas. Kelmės savivaldybės atstovai tiki, kad per keletą metų bent dalis norų ir planų bus įgyvendinta. Iš sporto centro vykome į „Draugystės“ parką, įsikūrusį šalia Kražantės upės – jame ir Kelmės miesto stadionas, ir daug mažesnių erdvių sportui ir laisvalaikiui: paplūdimio tinklinio, krepšinio aikštelės, nauja dirbtinės dangos vaikų žaidimo aikštelė su stogine vaikams ir suaugusiems netikėtai užklupus lietui. Upėje – fontanas, prie upės įrengtas paplūdimys. Su miestu parką jungia pėsčiųjų tiltas, išpuoštas menininkų paveikslais – taip gyventojams puiki poilsio zona „pasiekiama ranka“. Paveikslų galerija tęsėsi ir kitoje upės pusėje, mums einant link Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos. Kaip pasakojo Kelmės savivaldybės atstovai, kelmiškiai įgyvendina idėją „Kelmės miestas – viena didelė galerija“. Idėjos autorius ir įgyvendintojas – dailininkas Andrius Seselskas. Įvairiose Kelmės miesto erdvėse įrengtos Lietuvos dailininkų paveikslų reprodukcijos. Dailininkų darbais papuošti pastatų fasadai, autobusų stotelės, sienos, tvoros. Šios idėjos įgyvendinimą remia Kelmės rajono savivaldybė, Kelmės seniūnija, galerija AJJU ir Kelmės turizmo ir verslo informacijos centras. Galime patvirtinti, kad idėja puiki, nes ne tik puošiamas miestas, bet ir miesto gyventojai ir svečiai gali susipažinti su šiuolaikinio meno tendencijomis. Nuvykus į Kelmės Jono Graičiūno gimnaziją mus pasitiko direktorius Rimas Bielskis, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Živilė Klimienė. Apžiūrėjome atnaujintas gamtos mokslų laboratorijas, apsilankėme technologijų centre, kur netgi pabandėme patys pasigaminti reklaminius ženkliukus. Gimnazija pati turi leidybos centrą ir visus ugdymo procese reikalingus leidinius spausdina pati. Pagal „Tūkstantmečio mokyklų“ programą atnaujinimo laukia muzikos įrašų studija, kompiuterinė muzikos klasė – šioje programoje dalyvauja ir trys Pakruojo rajono ugdymo įstaigos, todėl ne veltui Linkuvos gimnazijos direktorė Daiva Danielienė jau vos tik įžengusi į kelmiškių gimnazijos erdves su gimnazijos vadovais pasikeitė kontaktais – bus labai naudinga dalintis sumanymais ir sprendimais, kaip tuos sumanymus įgyvendinti, kad rezultatai būtų geriausi. Gimnazijos vadovų ir kolektyvo nuoširdus atsidavimas tam, ką daro, tik dar kartą patvirtino, kad svarbiausia – idėjos ir išmonė, kaip jas įgyvendinti, o ne turimų lėšų dydis. Kai nori – net ir turėdamas kelis pinigėlius lobių skrynios dugne sugebi įgyvendinti netikėčiausius sumanymus. Iš Kelmės išvykome į Tytuvėnus, kur mus pasitiko Kelmės rajono savivaldybės administracijos Tytuvėnų seniūnijos seniūnas Romas Čerkauskas. Žymiausias objektas, garsinantis Tytuvėnus ir traukiantis vietos ir užsienio turistus, – Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis. Šis ansamblis – vienas įdomiausių ir didžiausių XVII–XVIII a. Lietuvos sakralinės architektūros kompleksų. Dėkingi už galimybę apžiūrėti kompleksą, susipažinti su jo istorija, įveiklinimu ir pritaikymu šiuolaikiniam lankytojui, juk ir mes naujam gyvenimui siekiame prikelti panašų objektą – Linkuvos karmelitų vienuolyną. Tytuvėnuose netrūksta sutvarkytų ir lankytojams pritaikytų erdvių: miesto aikštė, Bridvaišio ir Giliaus ežerai ir jų pakrantės. Giliaus ežero pakrantėje esanti renginių scena pritaikyta neįgaliesiems, todėl visi atvykę lankytojai gali dalyvauti nuolat prie ežero vykstančiose renginiuose.

Prie Bridvaišio ežero įrengti takeliai, liepteliai, laužavietės su suolais, pavėsinės, vaikų žaidimų aikštelės, pontoninis tiltas, valčių prieplauka, tualetas, dviračių stovai, daugiafunkcinė interneto stotelė, kurioje galima pasikrauti telefoną, naudotis nemokamu WiFi ryšiu, prisipūsti dviračio padangas, sutvarkytas privažiavimas, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Paplūdimyje įrengti atrakcionai vaikams: čiuožynė į vandenį ir karstyklė. Stengsimės įrengti ne blogesnę infrastruktūrą tvarkydami ir lankymui pritaikydami ir Pakruojo rajono gamtos objektus.

Kitą dieną (birželio 28 d.) vykome į Bauskę, kur mus pasitiko, visą dieną lydėjo ir su Bauskės sporto, švietimo ir laisvalaikio objektais pažindino Bauskės savivaldybės Planavimo ir plėtros departamento vedėja Ilze Tijone ir vyriausioji specialistė Ineta Bramane. Pirmoji stotelė – Bauskės miesto stadionas, kuriuo naudojasi ir šalia esančios mokyklos mokiniai, ir sporto klubai, ir gyventojai, ir šalia prieš penkerius metus pastatyta Bauskės vaikų ir jaunimo sporto mokykla. Įspūdingas pastatas, pastatytas ant šlaito prie Mūšos upės, išsidėstęs per tris aukščių lygius. Kaip teigė mokyklos direktorė Biruta Grantina – viso pastato projektavimo ir statybos metu ji gyveno tuo objektu – važinėjo po įvairius sporto ir švietimo objektus, rinkosi geriausius ir labiausiais pasiteisinusius sprendimus ir idėjas. Galime patvirtinti, toks atsidavimas puikiai atsispindi galutiniame rezultate: patalpų išplanavimas, medžiagų, spalvų, įrangos parinkimas – puikus, modernus, skoningas, daugiafunkcis. Pavyzdžiui, trečiajame aukšte balkone įrengti dirbtinės dangos lengvosios atletikos 40 metrų bėgimo takeliai, didžioji (krepšinio) sporto salė reikalui esant gali būti padalinta į dvi atskiras erdves, varžybų metu vyksta tiesioginė vaizdo transliacija, organizuojant kitas varžybas ar renginius, kai nereikia krepšinio dangos, salės grindys užklojamos specialia danga, kad būtų apsaugotos nuo dėvėjimosi. Net radiatoriai išnaudoti – paversti suoliukais, todėl koridoriuose nebereikia įrengti atskirų baldų sėdėjimui. Sporto mokyklai priklauso ir ne ką senesnės statybos (atidarytas 2018 metų pradžioje) Bauskės baseinas, kuriame įrengtas pagrindinis 25 metrų ilgio keturių plaukimo takų baseinas (pusė baseino yra 1,8 m gylio, o kita pusė – 1,35 m), 10 m ilgio mažesnis baseinas vaikams (jo gylis siekia nuo 60 iki 90 centimetrų). Neužmiršti ir pirčių mėgėjai, kurie gali kaitintis saunoje, turkiškoje, rusiškoje ir infraraudonųjų spindulių pirtyse. „O labiausiai tinkama vieta pasilepinti vandens procedūromis mūsų baseine yra sūkurinė vonia“, – teigė direktorė Biruta Grantina. Taip pat direktorė akcentavo, kad ypatingas dėmesys skiriamas švarai ir tvarkai baseine, todėl į baseiną ir pirtis nepateksi be maudymosi kepuraitės. Išlydint pakvietė visus apsilankyti ir išbandyti praktiškai, nes mūsų lankymosi metu baseinas buvo uždarytas vasaros sezonui. Bauskės savivaldybės atstovės pristatė vizijas, kaip planuojama įveiklinti šiuo metu nenaudojamą teritoriją prie baseino – šiuo metu ten yra tiesiog žalieji plotai, o norima įrengti dviračių trasą, mokymosi važiuoti dviračiais zoną, takelius ir poilsio vietas po medžiais ir kitą infrastruktūrą laisvalaikiui. Visiems planams įgyvendinti reikėtų daug lėšų, todėl planuojama įgyvendinti atskirais etapais. Nuo baseino pėstute žingsniavome link sporto komplekso, įrengto prie Bauskės 2-osios vidurinės mokyklos. Čia net keturios atskiros sporto erdvės: vienoje zonoje - bėgimo takeliai, krepšinio, futbolo aikštės su vietomis žiūrovams, kitoje zonoje – lauko teniso kortai, trečiojoje – dar viena krepšinio ir riedučių aikštelė, šalia – guminės dangos aikštelė ant šlaito, ant atraminės sienutės įrengta vieta laipiojimui „į uolas“. Šalia ir spalvingas vaikų darželis su išpuoselėtomis lauko erdvėmis – takeliais, suoleliais, karstynėmis, smėlio dėžėmis. Tokios lauko erdvės – kiekvieno vaiko (manome, kad ne mažiau – ir tėvelių) svajonė! Tikime, kad po kelerių metų tiek ir Pakruojo vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ pastatas, tiek lauko erdvės nušvis, nes planuojama minėto pastato rekonstrukcija – šiuo metu rengiamas techninis projektas. Pažintinį vizitą tęsėme rekonstruotoje Mėmelės gatvėje – šia gatve eismas nevyko beveik 30 metų, ir visas automobilių srautas buvo nukreiptas pro gyvenamuosius rajonus, todėl objekto darbų pabaigos gyventojai laukė labai nekantriai. Šalia gatvės įrengtas takas pasivaikščiojimams ar pasivažinėjimui dviračiais, paspirtukais – galima pasigrožėti Nemunėlio upe ar senųjų pastatų panorama. Kita šauni vieta poilsiui – laisvalaikio pramogų ir iškylų vieta Dambja gatvėje, kur įrengta vieta iškyloms, pastatyti gultai, suoliukai su stalais, įrengti laiptai ir pontoninė prieplauka nulipti prie upės. Netoli įrengtas pažintinis takas, kuriuo galima nukeliauti iki Bauskės pilies. Ten buvo ir paskutinioji mūsų vizito stotelė – nors nebuvo planuota, bet Ilze Tijone, kuri buvo dviejų Bauskės pilies atnaujinimo projektų vadovė, norėjo pasidžiaugti pasiektais rezultatais ir pasidalinti kilusiais iššūkiais. Pasak Ilzes Tijones, projektai buvo unikalūs, nes pagal vieną buvo tvarkomas vienas iš pilies bokštų, apie kurį išlikusios medžiagos buvo labai mažai, o kitu projektu buvo tvirtinamas Bauskės pilies šlaitas nuo Nemunėlio upės pusės. Bauskės savivaldybė be galo dėkinga architektų komandai iš Čekijos, kurie bendradarbiavo ir prisidėjo atkuriant bokštų elementus. O šlaitus tvarkiusiais rangovais Ilze nenustoja žavėtis, nes darbas buvo be galo pavojingas ir atsakingas – reikėjo pašalinti kai kurias dolomito atskilusias uolas, ant kurių stovi Bauskės pilis, įrengti sutvirtinimus, atramines sienas, suformuoti šlaitą, jį sutvirtinti. Ir vėl jau kelintą kartą įsitikinome, kad tik bendras savo sritį išmanančių specialistų darbas ir nuoširdus atsidavimas vienareikšmiškai veda į sėkmę – gal ta sėkmė pasiekiama ir ne artimiausiu keliu, tenka pereiti nemažai pelkynų, eiti aplinkkeliais, bet nėra nieko neįmanomo – viskas rankose tų, kurie daro. Ir žinoma, kad padaro, nes tiki idėja ir komanda.

Po pažintinių vizitų, kurių metu susipažinome su daug naujų veidų, aplankėme dar nematytas vietas, pabendravome su daugiau nei dešimčia savo srities žinovų, galime patvirtinti – tai, ką darome ir mes, siekdami kurti patrauklesnę, įdomesnę, įvairiapusiškesnę aplinką savo rajono gyventojams ir svečiams, darome teisingai! Labai norisi, kad į idėjų generavimo procesą aktyviau įsijungtų bendruomenės, įstaigos, organizacijos ar tiesiog bet kuris gyventojas – kai norai, pageidavimai ir idėjos jungia būrį žmonių, galima būti užtikrintais, kad ir sukurti rezultatai bus ne „eilinė dulkių kaupykla lentynoje“, bet mėgstami ir naudojami. Būkime vieni kitų teigiamų minčių ir emocijų „stiprintuvais“!  

Pažintiniai vizitai organizuoti pagal projektą, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo ir savivaldybių biudžeto lėšomis. Projektas įgyvendinamas pagal 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.

Daugiau informacijos apie projektą čia.

Už šios informacijos turinį atsako Pakruojo rajono savivaldybės administracija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
Nuoroda į 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos svetainę www.latlit.eu.
Nuoroda į Europos Sąjungos oficialią svetainę www.europa.eu.

Informaciją parengė Pakruojo rajono savivaldybės administracijos
Strateginės plėtros ir statybos skyrius