„Klausyk, drauguži:

kol dar žydi Stelmužė,

glauskis prie medžio širdies,

kol dar turim ugnies“,

 – (žodžiai Roko Radzevičiaus) dainuoja Aistė Smilgevičiūtė. Žinoma, apie Stelmužės ąžuolą: jis ne kartą apdainuotas, aprašytas. Nuskambėjus televizijos laidoje nuogąstavimams apie Stelmužės ąžuolo būklę, nebeliko abejonių dėl pažintinės kelionės krypties – Stelmužę būtina pamatyti. Galingas, tvirtas ir sužaliavęs ąžuolas! Tik prisiglausti neteko – Stelmužės ąžuolą aptvėrė, kad užtikrinti biologinę ir fizinę jo apsaugą.

Stelmužės ąžuolas – Lietuvos gamtos paminklas, vienas iš seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias medis. Spėjama, kad jo amžius yra apie 1000-1500 ar net 2000 metų. Ąžuolas yra 23 m. aukščio, 3,5 m skersmens ir 13 m apimties prie žemės (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų).

Stelmužės ąžuolas – medis, matęs nemažai. Čia užklysdavo Lietuvos kunigaikščiai, kryžiuočių ir kalavijuočių riteriai, švedų kariaunos. Pro čia žengė kaizerio bei Hitlero kariuomenė. Drevėje rasti žmogaus griaučiai ir prancūziškas šautuvas byloja, kad ji tikriausiai buvusi vieno iš Napoleono kario slėptuve jam bėgant iš Rusijos.

Apie ąžuolą sklando legendos ir pasakojimai. Buvo manoma, kad per drevę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po jo šaknimis gali būti lobis, o po šakomis senovėje degusi šventoji ugnis. Prie medžio šaknų būdavo deginami aukurai bei aukos dievams. Nėra tiksliai žinoma, kas nutiko su jo viršūne. Legendos pasakoja, kad ja baudžiauninkai užtvėrę kelią piktajam carui, kad šis negalėtų pravažiuoti.

Senoji Stelmužės bažnyčia laikoma seniausia medinės architektūros palikimu Lietuvoje. Pastatyta prieš 1596 m. kaip kilmingos, iš Vestfalijos kilusios giminės fon Berkų šeimos koplyčia.

Stelmužės bažnyčios interjeras įrengtas 1713 m. Jame gausu vertingų baroko stiliaus puošmenų: bareljefų, horeljefų, skulptūrų, spirališkų kolonų, originalios medinės ornamentikos. Muziejus bažnyčioje įkurtas 1997 m.

Kitas kelionės tikslas - Laisvės kovų istorijos muziejus Obeliuose – patriotinio ugdymo traukos vieta. Muziejuje sukaupta per 12000 eksponatų. Jie suskirstyti atskiromis temomis: Obelių krašto, Lietuvos valstybės istorijos, lietuvių liaudies meno, Lietuvos kariuomenės, partizanų kovų šiaurės rytų Lietuvoje, numizmatikos. Muziejaus eksponatus, liudijančius Lietuvos žmonių kovas už laisvę, kalbančius apie lietuvių godas ir viltis, surinko iš Obelių krašto kilęs mokytojas, buvęs partizanas Andrius Dručkus. Jis buvo ir šio muziejaus įkūrimo iniciatorius. Lietuvai ir jaunosios kartos švietimui jis padovanojo didžiausią savo turtą – per ilgus okupacijos metus surinktą ir nuo akylų sovietinio saugumo akių išsaugotą asmeninę kolekciją. Muziejus turi sukaupęs daugiau kaip 1000 knygų bei katalogų apie rezistenciją, tarpukario ir atkurtos Lietuvos kariuomenę, liaudies meną, numizmatiką, bonistiką, medalius ir ordinus

Aplankėme Zarasų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią. Iš skirtingų apžvalgos aikštelių pamatėme 4 iš 7 Zarasus supančių ežerų. Ne veltui šis kraštas vadinamas lietuviška Šveicarija!

Zarasų dailės galerijoje susipažinome su eksponuojamais žymiausiais dailininko Šarūno Saukos ir kitų krašto dailininkų meno kūriniais.

Puikūs gidai Diana ir Ramūnas supažindinimą su savo krašto istorijomis. Kelionė finansuota Pakruojo r. savivaldybės NVO ir LPKTS projektinių lėšų. 

Šį kartą Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pakruojo filialo iniciatyva Pakruojo “Atžalyno” gimnazistai drauge su vyresnės kartos pakruojiečiais aplankė Obelius, Stelmužę ir Zarasus. Ačiū drauge keliavusiems už šypsenas ir bendrystę!

Koks gražus mūsų kraštas!

Informaciją paruošė LPKTS Pakruojo filialo pirmininkė Erika Kižienė