2024 m. gruodžio 22 d. susirinkome pagerbti ir prisiminti tuos, kurie 1944 metais per Kūčias ir Kalėdas žuvo nuo NKVD-istų rankų Pašvitinio valsčiuje. Ši diena mums primena ne tik jų didvyriškumą ir pasiaukojimą, bet ir mūsų tautos stiprybę bei vienybę.

Šie žmonės, kurių atminimą šiandien pagerbiame, buvo mūsų artimieji, draugai, kaimynai. Jie kovojo už laisvę, už teisę gyventi savo žemėje, už mūsų visų ateitį. Jų auka yra neįkainojama, ir mes privalome ją prisiminti bei perduoti šią atmintį ateities kartoms.

Šiurpi represijų banga nusirito per visą Lietuvą, neaplenkdama ir kitų Pakruojo rajono gyvenviečių. Jas vykdė enkavedistai ir stribai, pavadinti gražiu liaudies gynėjų vardu, o iš tikrųjų jie buvo tikrieji tautos naikintojai. 1944-ųjų metų gruodžio 18-26 d., per Kūčias ir Šv. Kalėdas jie Pakruojo rajono žemę nusėjo lavonais, o jų sodybas pavertė gaisravietėmis:

• Gruodžio 18-ąją Klovainių seniūnijos Akmenėlių kaime sudeginta Povilo Šumskio sodyba, o Meilūnų kaime - Prikockių sodyba. Žuvo šeši civiliai gyventojai.
• Gruodžio 24-ąją Kūčių rytą Bučiūnų kaime enkavedistai su stribais nušovė Joną Nainį, tėvą ir sūnų Lapinskus.
• Gruodžio 25-ąją Lygumų seniūnijos Išdagiečių kaime areštavo Povilą, Juozą ir Motiejų Dominauskus, sudegino sodybą. Vaigailių kaime nušovė Stasį, Aloyzą ir Adolį Dominauskus, jų sodybą sudegino. Vaiškonių kaime nušovė Joną ir Vincą Račus bei jų giminaitį Lionginą Račą.
• Ūdekų kaime sovietiniai kareiviai nušovė Steponą Ratkų, Juozą Gylį ir Praną Dauparą. Prano Dauparo tėvų trobą uždegė.
• Peleniškių kaime Gruodžio 26-ąją žuvusių atminimas. Čia nuo NKVD-istų ginklų žuvo Alfonsas, Pranas ir Leonas Liubauskas, Stasys Bagdonas ir Feliksas Kriaučiūnas. Sudeginta Alfonso Liubausko sodyba. Tą pačią dieną Starkonių kaime nušauti Aleksas Norvaiša, Leonas Grigaliūnas ir Edvardas Steponaitis.

Šį sąrašą galima dar ir tęsti. Aiškus buvo ir egzekucijų tikslas - “padėti apsispręsti” Lietuvos sūnums stoti į Raudonąją armiją, o paimtus per prievartą - nusiųsti į priešakinę fronto liniją, kad pridengtų sovietų karius nuo patrankų ugnies, jiems liekant patrankų mėsa... Nepasisekė – jie nesugebėjo įbauginti. 1944-1945 m. žiemai artėjant į pabaigą partizanų miškuose vis daugėjo, jų veiksmai aktyvėjo – kūrėsi rinktinės bei apygardos.

Šių žmonių pasiaukojimas ir drąsa įkvepia mus šiandien būti stipriais ir vieningais. Jų kova už laisvę ir teisingumą teikia mums viltį bei stiprybę.

Tegul jų atminimas gyvena mūsų širdyse ir skatina mus kurti geresnę ateitį. Jie yra mūsų tautos didvyriai, kuriuos privalome prisiminti.

Minėdami žuvusiuosius per 1944 metų kruvinąsias Kūčias ir Kalėdas pagerbėme jų atminimą ant Peleniškių piliakalnio atminimo salvėmis, gėlėmis, Tautiška giesme…

Ačiū dalyvavusiems - prisiminusiems ir pagerbusiems - Pašvitinio Švč. Trejybės bažnyčios klebonui Tomui Janavičiui, kunigui Mindaugui Saboniui Lietuvos Karo akademijos kapelionui, KASP Prisikėlimo 6 – tosios rinktinės kariams savanoriams, Pakruojo “Atžalyno” gimnazistams, LPKTS Pakruojo filialo nariams, žuvusiųjų giminėms, artimiesiems ir visiems, kurie drauge meldėsi Šv. Mišiose, aplankė įamžinimo vietas Peleniškiuose ir Norvaišiuose.

LPKTS Pakruojo filialo valdybos pirmininkė Erika Kižienė