Vasarą daug laiko praleidžiame lauke: iškylos gamtoje, poilsis prie jūros ar fizinis darbas lauke mums teikia daug teigiamų emocijų ir stiprina fizinę ir emocinę sveikatą, natūraliu būdu organizme gaminasi vitaminas „D“. Deja, itin karštomis dienomis iškyla grėsmė per ilgai užsibūti saulėje ir sukelti pavojų sveikatai. Saulės smūgį patiriame, kai, nedėvint galvos apdangalo, tiesioginės saulės spindulių poveikyje perkaista galvos smegenys. Būnant saulėje arba itin tvankioje, karštoje aplinkoje organizmas dehidratuoja ir perkaista ne tik galvos smegenys, bet ir visi, gyvybiškai svarbūs organai, sutrinka kvėpavimas, širdies veikla, sąmonė.

Šilumos smūgis arba perkaitimas - tai pavojinga sveikatai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, susikaupia šilumos perteklius organizme, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti, todėl pakyla kūno temperatūra iki 38-41 laipsnio, padažnėja pulsas iki 110-160 k/min., jaučiamas mieguistumas, vangumas, galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, pusiausvyros sutrikimas, sąmonės netekimas, o nesuteikus pagalbos gali ištikti mirtis.

Siekiant išvengti perkaitimo karštuoju metų laiku fizinius darbus rekomenduojama atlikti ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama susilaikyti nuo aktyvaus sportavimo, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.. Poilsiaujantiems ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Karštomis dienomis būtina vartoti pakankamai skysčių, rinktis paprastą arba mineralinį negazuotą vandenį, riboti kavos gėrimą, atsisakyti alkoholio ir kitų gėrimų vartojimo, kurie skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo. Rekomenduojama dėvėti tinkamą aprangą – rinktis laisvus, šviesius, orui laidžius natūralių audinių drabužius, dėvėti galvos apdangalą. Dirbant karštyje būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, ne rečiau nei kas 1,5 val.

Nepalikinėti vaikų (augintinių taip pat) automobilyje, nes šiluminio perkaitimo ir/ar net mirties priežastimi gali tapti ir buvimas uždarame automobilyje. Didžiausias temperatūros šuolis fiksuojamas jau per pirmas 5 minutes nuo automobilio užrakinimo. Pavojus perkaisti kūdikiams gali iškilti net vaikiškame vežimėlyje, kai, norint apsaugoti nuo saulės spindulių, vežimėlis apdangstomas įvairiais dangalais ir gali virsti kone šiltnamiu. Rekomenduojama rinktis orui laidų vežimėlio stogelį, vietoje audinio – specialų skėtį nuo saulės.

Kaip elgtis ištikus šilumos smūgiui?

Stipriai perkaitus reikia nukentėjusįjį perkelti į vėsesnę patalpą ar šešėlį, atsagstyti rūbus, jeigu sąmoningas, duoti atsigerti vandens. Jei pasireiškė šilumos smūgiui būdingi simptomai –padažnėja pulsas, pykina, žmogus netenka sąmonės – būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Iki atvyks medikai stenkitės sumažinti kūno temperatūrą – apšlakstykite vėsiu vandeniu, apklokite vėsiu vandeniu sušlapintais rankšluosčiais. Netekusį sąmonės nukentėjusįjį paguldykite ant šono, kad pradėjus vemti žmogus nepaspringtų skrandžio turiniu. Patikrinkite kvėpavimą, pulsą. Kritiniu atveju imkitės pirminio gaivinimo.

Kad būtų saugus poilsis prie vandens telkinių:

• Draudžiama maudytis apsvaigus nuo alkoholio ir/ar kitų psichotropinių medžiagų;
• Draudžiama šokinėti nuo prieplaukų, tiltų atramų;
• Maudykitės tik tam skirtose maudyklose;
• Nešokite į vandenį perkaitę saulėje, pirmiausiai apsišlakstykite vandeniu, taip išvengsite raumenų mėšlungio;
• Nesimaudykite ką tik pavalgę;
• Nemokantiems plaukti, rekomenduojama dėvėti plaukimo liemenę;
• Nesimaudykite tamsiu paros metu.

Tiek ištikus šiluminiam smūgiui, tiek įvykus skendimui, jeigu žmogus yra be sąmonės, nėra kraujotakos (pulso) ir nekvėpuoja, vadinasi jį ištiko klinikinė mirtis. Per pirmąsias 4 minutes pradėjus pirminį gaivinimą yra tikimybė, kad nukentėjusiajam bus išgelbėta gyvybė.

Suaugusio žmogaus gaivinimo algoritmas:

Nėra sąmonės► Šauktis pagalbos► Atverti kvėpavimo takus► Nėra kvėpavimo► skambinti 112 kviesti GMP► 2 Įpūtimai→30 krūtinės ląstos paspaudimų ►Tęsti gaivinimo ciklus 30:2, kol atvyks GMP

• Krūtinės ląstos paspaudimų greitis – apie 100 kartų per minutę, bet ne daugiau kaip 120 kartų per minutę;
• Paspaudimų gylis – ne mažiau kaip 5 cm, bet ne daugiau kaip 6 cm;
• Du įpūtimai neturėtų užtrukti ilgiau kaip 5 sekundes;
• Esant galimybei, kiek įmanoma greičiau panaudoti automatinį išorinį defibriliatorių;
• Pradinis suaugusiojo gaivinimas tęsiamas tol, kol atsiranda gyvybės požymių, arba tol, kol atvyksta GMP, arba kol gaivintojas išsenka ir (ar) kyla tiesioginė grėsmė gaivintojo gyvybei.

Smagios ir sveikos vasaros, grūdinkitės ir stiprėkite!

Laima Miežienė
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė