Ir Kalėdų Senis, ir Kalėdų Senelis laikytini bendrinės kalbos norma ir abu yra vartotini. Kurį žodį (senį ar senelį) rinksimės, priklausys nuo mūsų tarmės, šeimos tradicijų ir kt.

Kaip geriau sakyti: „kalėdinis koncertas“ ar „Kalėdų koncertas“?

Abejaip taisyklinga sakyti. Jei norima labiau pabrėžti, kad tam tikras dalykas (daiktas ar veiksmas) skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, labiau tinka kilmininko forma – Kalėdų koncertas, Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos ir pan.
Jei norima nusakyti daikto ar veiksmo rūšį (pvz., tam tikros programos koncertas visada bus kalėdinis), tinka būdvardis – kalėdinis koncertas, kalėdinė eglutė, kalėdinės dovanos.

Kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet nebūtinai tiksliai su Kalėdomis sutampantį veiksmą, pvz., kalėdinis žaidimas gali būti žaidžiamas ir ne per Kalėdas, kalėdine staltiese užtiesti stalą galima ir po Kalėdų ir t. t., arba kai atsiranda dviprasmybių, pvz.: Kalėdų prekyba, Kalėdų nuolaida, Kalėdų mugė ir kt., pirmenybė teiktina priesagos -inis, -ė būdvardžiui kalėdinis, -ė. Tad reikėtų sakyti kalėdinė prekyba, kalėdinė nuolaida, kalėdinis išpardavimas ir pan.

Sutrumpinimas šv. neįeina į šventės pavadinimą, todėl paprastai rašomas mažąja raide: šv. Kalėdos, šv. Velykos. (Stilistiškai didžiosios raidės vartojimas įmanomas, ypač religinio pobūdžio tekstuose.)

Primintina, kad sveikinimai su prielinksnio su konstrukcijomis (pvz., Sveikinu su Kalėdomis!) paplito dėl rusų kalbos įtakos, o lietuviams įprastesni Sveiki sulaukę šventų Velykų! Džiaugsmingų šventų Kalėdų! Beje, žodis šventas, neįeina į šventės pavadinimą ir nėra būtinas. Todėl ne klaida sakyti: Jeigu Kalėdos būdavo be sniego, buvo manoma, kad pavasaris vėluos ateiti. Atėjus krikščionybei, mūsų protėvių švenčiama gamtos atbudimo šventė Velykos sutapatinta su Kristaus prisikėlimu.